Žmonėms – pensijų kaupimo rebusas

– Ar yra pensininkas, kuris išėjo į pensiją ir pagal šią sistemą gauna didesnę pensiją?

– Yra pensininkų, kurie jau naudojasi pensijų anuitetų fondo paslaugomis, tai yra, gauna anuitetus iš „Sodros“. Tai yra viena iš pasirinkimo galimybių jau pasiekus tą pensinį amžių. Kol kas vidutinė anuitetų išmoka yra apie 65 eurai, tačiau yra ir tokių pensininkų, kurie prie savo „Sodros“ pensijos gauna dar 360 eurų. Viskas priklauso nuo to, kiek sukaupėme, kiek tų įmokų mokėjome, žinoma, ir nuo mūsų pajamų ir sukaupta suma skiriasi.

– Jeigu jaunesni žmonės neatsisakys per šias dienas, kiek, „Sodros“ paskaičiavimu, jie turėtų gauti daugiau prie pensijos?

– Tokių paskaičiavimų negalėsiu pasakyti, tai priklausys ir nuo pensijų fondų investavimo rezultatų, o jie per tuos metus gali skirtis. Na, jeigu žmogus pradės kaupti nuo 18 metų, tai jis turi beveik 50 metų tam kaupimui, gali būti ir nuosmukių, ir pakilimų, čia gal labiau pakomentuotų finansų ekspertai, tačiau akivaizdu, kad ta išmoka anuitetų jau papildomai prie pensijos dabar jauniems žmonėms bus tikrai didesnė, negu ta, kurią dabar gauna pensininkai.

– Ar skirsis pensijos tiems žmonėms, kurie nusprendė pasitraukti ir daugiau turbūt negrįžti į II pakopos pensijų fondą, palyginti su tais, kurie įtraukti ir nuo pat pradžių kaupia?

– Skirsis. Nors tie žmonės, kurie pasitraukė tuomet, dar reformos metu, tai yra, jei turite omeny tuos, kurie buvo sukaupę ir sugrįžo į „Sodrą“ su savo sukauptais pinigais, automatiškai padidėjo jų sukauptų „Sodros“ taškų skaičius. Tai yra tokia skaičiavimo sistema, kuri sudaro galutinę pensiją, tačiau dabar kaupimas II pakopoje jau nesumažina „Sodros“ pensijos, jis ją gali tik padidinti – kaip papildoma išmoka, kurią gauname kaip priedą prie tos pensijos. Kaip atrodytų mūsų pensija, jei kauptume arba nekauptume, galima pamodeliuoti situaciją, pasinaudojus „Sodros“ skaičiuokle. Aišku, visa tai yra prognozės ir modeliai.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar teisūs yra tie jauni žmonės, kurie sako – aš tik dabar pradėjau dirbti, dar tik keli metai esu darbo rinkoje, man dabar yra svarbu didesni pinigai? Niekas negali pasakyti, kaip atrodys pensijų sistema Lietuvoje po 30 ar 40 metų, tuomet, kai jie išeis į pensiją, tad geriau pinigai dabar, negu kažkokia teorinė pensija ateityje.

– Turbūt tų argumentų iš visų pusių yra skirtingų ir kiekvienas yra savaip teisus. Gal jaunam žmogui, kuris karjeros kelio dar nepradėjo, dar tik prisiduria, derina darbą su studijomis, galbūt šiuo atveju norėtųsi tiesiog turėti daugiau pinigų reikmėms. Ir iš tiesų gal per 30 metų dar bus tų reformų ir pokyčių, mes tiksliai nežinome, kaip atrodys ta pensijų sistema, tačiau turbūt tas faktas, kad kaupti papildomai reikia vienokiu ar kitokiu būdu. II pakopa yra viena iš siūlomų variantų, bet tų būdų yra ir daugiau, bet, kad reikia kaupti, tai – akivaizdu.

– O kiek procentų reikia oriai senatvei? 70 – 80 procentų?

– Taip. Manau, kad toks skaičius būtų optimalus, bet dėl to ir siūlome papildomus būdus kaupti.

– Pasipiktinimas, kuris nuolat girdimas, kad tie žmonės, kurie galiausiai grįžta į II  pakopos pensijų fondus, jie nebegali pasitraukti, ar „Sodra“ gali ką nors dėl to padaryti?

– „Sodra“ negali, „Sodra“ administruoja tą įtraukimą, siunčia žmonėms pranešimus apie įtraukimą, vėliau prasideda jų santykis su pensijų kaupimo bendrovėmis, na, o pačią tvarką nustato ir nurodo politikai. Matome ir įvairių diskusijų, kad galbūt kažką ateityje planuojama keisti, bet iš tų argumentų, kuriuos girdime, esmė kaupimo pensijai yra nuolatinis ir sisteminis kaupimas ir tik tokiu būdu galės susidaryti suma, kuria mes galėsime disponuoti senatvėje. Šiuo atveju, svarbu apsvarstyti, ar mums svarbu išsiimti kažkokią pinigų sumą ir ją panaudoti kitoms reikmėms – remontui, kelionėms, sveikatai, galbūt tada vertėtų rinktis kitą kaupimo būdą, bet jeigu norime būtent padidinti savo santaupas senatvėje, tuomet II pakopa galėtų būti toks optimalus variantas.

– Ar per šias kelias dienas jūs sulaukiate daugiau skambučių, kreipimųsi į „Sodrą“?

– Taip. Apie 500 kreipimųsi per dieną.