Seimas šiandien vėl narplios šilumos mazgą – svarstys ir turės priimti Šilumos ūkio įstatymo pataisas, kurių vienos gyventojams kelia džiaugsmą, o kitos – nerimą. Jei parlamentarai pritars siūlomoms pataisoms, gyventojai vėl galės lengviau pasirinkti kvalifikuotus šildymo sistemų prižiūrėtojus, tačiau pastariesiems gali tekti vartotojams teikti begalę abejotinos naudos informacijos, už kurios parengimą žmonės dar ir turės susimokėti.

Diskutavo dėl pataisų

Dabar galiojančiame Šilumos ūkio įstatyme šildymo ir karšto vandens prižiūrėtojai privalo viešai skelbti informaciją apie savo veiklos pajamas, sąnaudas, sistemų eksploatavimą, kainas ir tarifus, jų struktūrą, paslaugų teikimo sąlygas, taip pat ketvirtinius ir metinius finansinius-balansinius rodiklius, investicijų dydžius, duomenis apie investuotojus, darbuotojų skaičių, išmokėtų dividendų ir tantjemų dydį, įmonių vadovų, buhalterių darbo užmokestį.

Kai Seimo komitetuose vyko diskusija dėl Šilumos ūkio įstatymo pataisų, gimė pasiūlymas šį punktą pakeisti kita redakcija. Joje numatyta, kad "Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) energetikos ministro nustatyta tvarka teikia daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų valdytojams ir/arba savininkams informaciją apie šilumos energijos taupymo galimybes jų name, jei buvo įgyvendintos šilumos energijos taupymo priemonės – informuoja apie faktinius rezultatus ir pasiektą šilumos energijos sutaupymą, remiantis energetikos ministro patvirtinta apskaičiavimo metodika, taip pat organizuoja vartotojų švietimą ir šilumos energijos taupymo populiarinimą prižiūrimuose namuose."

Mokės už tai, ko nereikia?

Vis dėlto Seime jau priimti užregistruotame Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo projekte šios nuostatos nebeliko. Jame įrašyta tik tai, kad šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai gyventojams turi teikti informaciją apie savo finansinę veiklą – veiklos pajamas ir sąnaudas, ketvirtinius ir metinius finansinius-balansinius rodiklius. Prižiūrėtojams nebereikėtų teikti tik informacijos apie išmokėtų dividendų ir tantjemų dydį, vadovų, buhalterių darbo užmokestį.

"Niekaip negaliu suprasti esmės, kodėl dingo vartotojams naudinga įstatymo pataisa, o grąžinta ta, kurios nereikia, bet už tokios informacijos teikimą gyventojai dar turės ir susimokėti. Natūralu, jog kainuoja parengti kiekvieną ataskaitą, ją išspausdinti, o visos šios sąnaudos bus įskaičiuotos į paslaugos kainą. Mokėsime už tai, ko mums net nereikia", – nuogąstavo Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis.

Į balansą nesigilins

Jo žodžiais, šildymo sistemos prižiūrėtojas yra arba tinkamą kvalifikaciją turintis darbininkas, su kuriuo namo administratorius pasirašo darbo sutartį, arba pigiausią paslaugos kainą pasiūliusi įmonė.

"Jei pasirašoma sutartis su darbininku, sutariama, koks jam bus mokamas atlyginimas, ką jis turės daryti, ir daugiau jokio reguliavimo nereikia. Jei sudaroma sutartis su įmone, svarbiausia tai, kad nustatome, koks bus paslaugos įkainis, o kur ji perka paslaugas, kam dar jas teikia, visiškai neįdomu. Gyventojai nei supras tų finansinių-balansinių rodiklių, nei į juos gilinsis, o už jų pateikimą reikės mokėti, nes tai yra darbas", – realiai situaciją vertino J.Antanaitis.

Jo nuomone, kur kas naudingesnė yra siūlyta Šilumos ūkio įstatymo pataisa, kad šildymo sistemų prižiūrėtojai teiktų informaciją apie šilumos energijos taupymo galimybes prižiūrimame name, įgyvendintų tokių priemonių faktinius rezultatus ir pasiektą šilumos energijos sutaupymą.

"Ši įstatymo pataisa įpareigotų šildymo sistemos prižiūrėtojus patarti gyventojams, ką daryti, kad name būtų suvartojama mažiau šilumos ir taip sumažėtų sąskaitos už šildymą. Tai tikrai būtų naudinga, o šildymo sistemos prižiūrėtojų finansiniai reikalai yra visiškai neįdomūs. Nesvarbu, ar dirbs hipiai, ar naginėmis avintys specialistai", – pabrėžė J.Antanaitis.

Sunku susigaudyti

Jis analizavo, kad ši pataisa padėtų gyventojams apsisaugoti nuo tinkama kompetencija negalinčių pasigirti specialistų. "Tiesą sakant, dabar labai dažnai daugiabučio namo bendrijos pirmininkas išklauso kursus ir gauna atestatą, kad gali dirbti ir šildymo sistemos prižiūrėtoju. Taip esą taupomos gyventojų lėšos, nes nebereikia pirkti tokios paslaugos. Tačiau toks pirmininkas, kuris yra ir šildymo sistemos prižiūrėtojas, vis tiek neturi pakankamai žinių, kad gebėtų analizuoti, kaip tvarkyti sistemą, kad būtų sunaudojama mažiau energijos. Vadinasi, kenčia vartotojai. Jei Šilumos ūkio įstatymo pataisa, įpareigojanti šildymo sistemos prižiūrėtojus teikti informaciją apie šilumos taupymo galimybes name, būtų priimta, apsisaugotume nuo anksčiau minėtų atvejų", – tvirtino Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas.

Jis pabrėžė, kad ir šiuo metu gyventojai gauna daug informacijos apie jų name suvartojamus energijos šilumai gaminti ir vandeniui šildyti kiekius, tad šildymo sistemos prižiūrėtojai ir turėtų būtent analizuoti, kodėl tokie kiekiai yra, kaip juos mažinti.

Bendrovės "Kauno energija" atstovas Ūdrys Staselka tikino, jog vartotojams išties teikiama labai daug informacijos. "Sąskaitose pateikiama tiek informacijos, kad žmogui, kuris nėra įsigilinęs į šilumos ūkio specifiką, gali būti net sunku susigaudyti. Įstatymo reikalavimai dėl informacijos teikimo vartotojams yra dideli, bet mes juos vykdome", – pabrėžė Ū.Staselka.
Jo teigimu, tokia informacija kai kuriems žmonėms net kelia pyktį. Esą kuo daugiau skaičių, kuriuos paprastiems vartotojams sunku suprasti, tuo daugiau pasipiktinimo, kad juos norima apgauti.

Tikisi Seimo nuovokumo

Šiandien Seime bus balsuojama ir dėl kitos daug diskusijų keliančios Šilumos ūkio įstatymo pataisos. Dabar galiojančioje redakcijoje nurodoma, kad šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojais negali dirbti nei šilumos tiekėjai, nei su jais darbo santykiais susiję asmenys, nei šilumai gaminti naudojamo kuro gamintojai, nei asmenys, kurie verčiasi tokio kuro didmenine ar mažmenine prekyba.

Kai įsigaliojo tokia Šilumos ūkio įstatymo redakcija, daugelyje savivaldybių iškilo problemų, nes nebeliko įmonių ar asmenų, kuriuos būtų galima samdyti dirbti daugiabučių namų šildymo sistemų prižiūrėtojais.

Todėl siūloma koreguoti Šilumos ūkio įstatymą ir numatyti, kad "šildymo sistemos prižiūrėtoju negali būti šilumos tiekėjas, tiekiantis šilumą tam namui, ar asmenys, kartu su šioje dalyje nurodytu asmeniu priklausantys susijusių ūkio subjektų grupei pagal Konkurencijos įstatymą".

"Mums, vartotojams, svarbiausia, kad įstatyme kuo mažiau būtų vartojamas žodis "draudžiama". Mes norime laisvai pasirinkti šildymo sistemos prižiūrėtoją, nes turime tokią teisę, todėl tikimės, kad Seimas turės nuovokos ir priims siūlomą pataisą", – vylėsi J.Antanaitis.

Vienas tokios pataisos iniciatorių Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis aiškino, kad siūlyti keisti įstatymą padiktavo gyvenimo realijos.

"Praėjusią kadenciją, kai ši Šilumos ūkio įstatymo redakcija buvo priimta, pats už ją balsavau. Pasisakiau už tai, kad šildymo sistemų prižiūrėtojais negali būti šilumos tiekėjai. Tačiau paaiškėjo, kad mažesnėse savivaldybėse dėl to kilo daugybė problemų – neberandama šildymo sistemų prižiūrėtojų, kuriuos būtų galima samdyti nepažeidžiant įstatymo. Taip ir kilo būtinybė jį tobulinti", – dėstė R.Žemaitaitis.

Jis pabrėžė, jog Seimui priimti bus pateikta ir Šilumos ūkio įstatymo pataisa, kuria šildymo sistemų prižiūrėtojai būtų įpareigoti skelbti informaciją ne apie savo finansinius rodiklius, o analizę apie galimybę name taupyti šilumos energiją, įdiegtų tokių taupymo priemonių efektyvumą.

"Tiesiog įvyko techninė klaida. Šiai pataisai Seimas jau buvo pritaręs, kai ji buvo dar svarstymo stadijos. Tačiau tuomet teikta ir daugiau pataisų, todėl ši tiesiog dingo dėl žmogiškos klaidos. Šiandien Ekonomikos komitete šią klaidą jau ištaisėme ir Seimui priimti bus pateikta ta pataisa dėl atitinkamos informacijos teikimo, kuriai jau buvo pritarta per svarstymą", – vakar patikino R.Žemaitaitis.