- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vertindamas kitų metų biudžeto projektą „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas Eltai sakė, kad esminė problema - neefektyvus ir didelis valstybės aparatas - nemažėja.
Ketvirtadienį Seime svarstant 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narys Jurgis Razma sakė, kad biudžetinių įstaigų darbuotojai pajus 20-30 eurų atlyginimų padidėjimą po jų perskaičiavimo dėl mokesčių reformos, o tai nepakankama. Priekaištų projektui žėrė ir kiti parlamentarai.
Kaip Eltai sakė Ž. Mauricas, tiek kalbant apie darbo užmokesčio struktūrą, tiek apie darbo organizavimo principus, išlieka nemažai iššūkių, nes valstybės aparatas neefektyvinamas.
„Jis (valstybės aparatas. - ELTA) nemažėja, ir dėl to vienam darbuotojui tenkanti pyrago dalis negali būti smarkiai keliama. Aš manau, kad čia pagrindinis iššūkis, nes Lietuva nėra pajėgi, vertinant demografines tendencijas, išlaikyti tokį didelį valstybės aparatą ir taip pat persiskirstymo santykį per biudžetą. Visgi manau, kad didesnis iššūkis yra valdžios aparato, o ne persiskirstymo per biudžetą dydis“, - teigė ekonomistas.
Kalbėdamas apie mokesčių perskirstymą ir viešąsias paslaugas, Ž. Mauricas sakė, kad anglosaksų valstybės (Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, Airija) perskirstymą vykdo panašiai kaip Lietuva, tačiau turi žymiai geresnes viešąsias paslaugas. Tuo metu Graikijoje, Italijoje, Portugalijoje perskirstymas didesnis, bet viešojo sektoriaus kokybės ir pajamų nelygybės mažinimo prasme ten nėra toli pažengta.
„Turint omenyje žemą mokesčių moralę Lietuvoje ir pakankamai žemą viešojo sektoriaus efektyvumą, nemenką korupciją ir „šešėlį“, pakankamai savižudiška būtų didinti perskirstymą per biudžetą, didinant mokesčio tarifus ir stengiantis išlaikyti visą tą aparatą“, - svarstė ekonomistas.
Aiškindamas, kodėl nei Europos Komisija (EK), nei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) neturėjo esminių priekaištų Lietuvos biudžeto projektui, Ž. Mauricas sakė, kad jos žiūri į trumpalaikius ekonominius rodiklius, kurie Lietuvoje yra pakankamai neblogi.
„Turime biudžeto perteklių, per daug diržai nebuvo atlaisvinti ir atlyginimai viešajame sektoriuje neišaugo. Tai didina šalies fiskalinį tvarumą, bet žmogiškojo kapitalo prasme tai mažina tvarumą“, - sakė Ž. Mauricas.
Vyriausybės patvirtintame kitų metų biudžeto projekte numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos kitąmet turėtų siekti 10 mlrd. 587 mln. eurų, o išlaidos - 11 mlrd. 682 mln. eurų. 2019 metų pabaigoje viešųjų finansų rezervai sudarys 1,5 mlrd. eurų.
„Sodros“ biudžeto pajamos sudarys 4 mlrd. 455 mln. eurų, o išlaidos - 4 mlrd. 43 mln. eurų. Privalomojo sveikatos draudimo fondo pajamos sudarys 2 mlrd. 60 mln. eurų, išlaidos, planuojama, sieks 1 mlrd. 961 mln. eurų.
2019 metais socialinei apsaugai numatyta 5 mlrd. 472 mln. eurų biudžeto lėšų, švietimui - 1 mlrd. 517 mln. eurų, sveikatos apsaugai - 2 mlrd. 155 mln. eurų, ekonomikai - 2 mlrd. 214 mln. eurų, gynybai - 1 mlrd. 026 mln. eurų.
Numatoma, kad daugiausiai papildomų lėšų kitais metais sulauks sveikatos apsaugos (279 mln. eurų), švietimo (185 mln. eurų) ir socialinės apsaugos (151 mln. eurų) sritys.
Taip pat bus skiriama papildomų lėšų mokytojų, medikų atlyginimų didinimui bei pensijų indeksavimui.
Savivaldybių biudžetai bus mažesni nei šiemet, bet didesni nei 2017 metais. Jų pajamos sieks 2 mlrd. 937 mln. eurų, o išlaidos, planuojama, - 2 mlrd. 917 mln. eurų.
TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis ir frakcijos nariai Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas trečiadienį pranešė, kad teikia rezoliuciją Seimui dėl 2019 metų savivaldybių ir valstybės biudžeto bei, jų teigimu, kritinės padėties Lietuvos viešajame sektoriuje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu3
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių2
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų17
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną3
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams1
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...
-
G. Landsbergis Pietų Korėją vadina esmine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
Lietuva mato Pietų Korėją kaip esminę partnerę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...
-
N. Mačiulis: infliacija arti nulio turėtų likti iki vasaros1
Išankstinei metinei infliacijai balandį Lietuvoje kiek viršijus nulinę, ekonomistai mano, kad tokia – „arti nulio“ infliacija turėtų likti iki vasaros ar net iki šių metų pabaigos, jie taip pat neatmeta defliacijos ...