Ž. Mauricas ragina ruoštis palūkanų didėjimui

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad, ketvirtadienį Čekijos ir Lenkijos centriniams bankams bazines palūkanų normas pakėlus atitinkamai 5,75 proc. ir 5,25 proc., Europos centriniam bankui (ECB) taip pat nusprendus skolinimosi kainą kelti iki tokio paties lygio, būsto paskolų įmokos kone padvigubėtų. Ekonomisto skaičiavimais, imant 100 tūkst. eurų būsto paskolą 30 metų laikotarpiui, būsto paskolų įmoka išaugtų nuo 370 iki 700 eurų.

Tačiau, ekonomisto vertinimu, tikimybė, kad euro zonos pinigų politikos formuotojai nuspręstų imtis itin žymaus palūkanų normų didinimo, yra itin maža. Pirmiausiai, ECB galimybes imtis ryžtingų pinigų politikos pokyčių stabdo tai, kad, išaugus palūkanų normoms, Pietų Europos šalys nebesugebėtų susimokėti palūkanų už savo milžiniškas valstybės skolas.

Eksperto skaičiavimu, Graikijos valstybės skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis siekia 193 proc., Italijos – 151 proc., o Portugalijos – 127 proc. Palūkanų mokėjimui šios šalys 2021 metais išleido atitinkamai 2,5 proc., 3,5 proc. ir 2,4 proc. nuo BVP.

„Jei bazinės palūkanų normos išaugtų iki 5,5 proc., palūkanų mokėjimai sudarytų vis didesnę dalį BVP, nes esamas skolas tektų refinansuoti didesnėmis palūkanomis. Palūkanų mokėjimai už valstybės skolą kasmet augtų po 1–2 proc. nuo BVP ir jau po 5 metų siektų ~10 proc. nuo BVP lygį“, – socialiniame tinkle „Facebook“ penktadienį rašė Ž. Mauricas.

Pavyzdžiui, Graikija 2011 metais už savo valstybės skolą, kuri tuo metu sudarė 175 proc. nuo BVP, mokėjo net 7,7 proc. nuo BVP siekiančias palūkanas, o tai yra daugiau, nei Graikija skyrė sveikatos apsaugai (6,6 proc. nuo BVP), švietimui (4,5 proc. nuo BVP) ar krašto apsaugai (2,4 proc. nuo BVP), pažymi ekonomistas.

Antra priežastis, Ž. Maurico vertinimu, stabdanti ECB galimybes smarkiai padidinti palūkanų normas, yra tai, kad, išaugus skolinimosi kainoms, sprogtų būsto kainų, kurios yra pasiekusios neregėtas aukštumas, burbulas euro zonoje.

„Būsto kainų ir gyventojų pajamų santykis euro zonos šalyse yra pasiekęs visų laikų aukštumas ir yra 8 proc. didesnis nei 2007 metų būsto kainų burbulo metu. Vidutinio ploto (90 kv. m) būsto įsigijimui įprastai pakakdavo 5 metų vidutinių šeimos pajamų, tačiau dabar šis rodiklis euro zonos šalyse yra pakilęs iki 9 metų (Vilniuje siekia 12 metų).

Būsto kainų ir būsto nuomos kainų santykis taip pat yra pasiekęs visų laikų aukštumas ir yra 11 proc. didesnis nei 2007 metais. Būsto nuomos pajamingumas tesiekia 4 proc., tad jei bazinės palūkanų normos išaugtų iki 5.5 proc., indėlių laikymas bankuose duotų didesnę grąžą nei investicijos į NT (be abejo, tai nebūtų tvaru, tad būsto kainos turėtų kristi ir/arba nuomos kainos turėtų kilti)“, – rašo jis.

Trečia priežastis, „Luminor“ ekonomisto teigimu, yra tai, kad išaugusios palūkanų normos stabdytų investicijas į žaliąją energetiką bei energetinį saugumą, atsisakant rusiškos naftos ir dujų importo, Europos Sąjungos šalyse, kadangi išaugtų investicijų į energetinį žalumą ir saugumą finansavimo kaštai.

Todėl Ž. Mauricas prognozuoja, kad ECB sprendimų priėmėjai imsis tik nuosaikaus palūkanų normų didinimo.

Pasak jo, finansų rinkos tikisi, kad 3 mėn. tarpbankinės rinkos palūkanų norma EURIBOR šių metų pabaigoje sieks 0,7 proc., 2023 metų pabaigoje – 1,8 proc., o 2024 m. pabaigoje – 1,7 proc.

„Aš dėl anksčiau išvardintų priežasčių manau, kad palūkanos bus keliamos nuosaikiau ir vargu ar EURIBOR kitais metais viršys 1 proc. Visgi vienaip ar kitaip palūkanų normų kilimui pasiruošti reikėtų. Jei 3 mėn. EURIBOR pakils iki 1,8 proc. 2023 m. pabaigoje, minėtos 100 000 eurų būsto paskolos mėnesinės įmokos išaugtų nuo 370 iki 466 eurų (26 proc.), t. y. 96 eurais, kas sudarys 5 proc. vidutinių šeimos pajamų“, – mano Ž. Mauricas.

ELTA primena, kad balandžio viduryje vykusiame posėdyje ECB Valdančioji taryba nusprendė, kad po jos paskutinio posėdžio gaunami duomenys sustiprina vertinimą, jog trečią ketvirtį reikėtų pabaigti vykdyti grynąjį turto pirkimą pagal turto pirkimo programą. Pinigų politika priklausys nuo gaunamų duomenų ir Valdančiosios tarybos nuolat atnaujinamo perspektyvos vertinimo, pažymi ECB.

Kaip ir prognozuota, paskutinio Valdančiosios tarybos posėdžio metu ECB nepadidino 0 proc. lygios pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos, 0,25 proc. siekiančios ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos ir -0,5 proc. sudarančios indėlių palūkanų normos.

Balandį grynieji turto pirkimai pagal TPP bus vykdomi už 40 mlrd. eurų per mėnesį sumą, gegužę – už 30 mlrd. eurų per mėnesį sumą, o birželį – už 20 mlrd. eurų per mėnesį sumą.

Bet kokie ECB pagrindinių palūkanų normų keitimai bus daromi praėjus tam tikram laikui po to, kai Valdančioji taryba baigs vykdyti grynuosius turto pirkimus pagal TPP, ir jie bus daromi laipsniškai.

Komentuodamas pastaruosius ECB sprendimus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pažymėjo, kad, jo asmeniniu vertinimu, nėra jokių priežasčių, kodėl antroje metų pusėje euro zonos pinigų politikos formuotojai negalėtų apsvarstyti galimybių didinti bazines palūkanų normas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių