Vyriausybės negebėjimas įtikinti Seimo dėl mokesčių liudija apie augančią suirutę

Vyriausybės negebėjimas įtikinti Seimo dėl automobilių ir nekilnojamojo turto mokesčių liudija apie augančią politinę suirutę ir kelia rizikų viešųjų finansų stabilumui, nes lieka neaišku, kaip paskutinę minutę būtų kamšomos skylės biudžete, sako analitikai.

Po antradienio balsavimų parlamente Vyriausybėje svarstomi įvairūs scenarijai, kaip subalansuoti pajamas ir išlaidas – mėginti pakeisti Seimo narių nuomonę, atsisakyti bazinės vaiko pinigų išmokos didinimo, keliant pinigus tik socialiai remtiniems asmenims, ar dar labiau lėtinti darbo mokesčių mažinimą.

Politikai ir ekonomistai taip pat įžvelgia riziką, kad rinkimų išvakarėse pritarus didesnėms išmokoms, bet nenumačius adekvačių finansavimo šaltinių, didės fiskalinės rizikos. Tai brangintų skolinimosi kaštus, o nepamatuoti valstybės įsipareigojimai galėtų suduoti skaudų smūgį atėjus sunkmečiui.

Nekilnojamojo turto mokesčių bazės plėtimą palaikė daugiau kaip pusė „valstiečių“ ir socialdarbiečių, bet finansų ministras nesulaukė Lenkų rinkimų akcijos ir buvusių „tvarkiečių“ pagrindu susibūrusios frakcijos „Lietuvos gerovei“ paramos.

Automobilių taršos mokestį parėmė „valstiečiai“ ir keli Seimo nariai iš frakcijos „Lietuvos gerovei“, o socialdarbiečiai ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščionių šeimų frakcija paramos neišreiškė.

Didesnį bankų turto ir prekybininkų apmokestinimą gali sustabdyti teisininkų išvados, jog tokie sprendimai gali būti antikonstituciniai.

Anot analitikų, suirutę lemia politikų baimė priimti nepopuliarius sprendimus artėjant Seimo rinkimams, sergančio premjero Sauliaus Skvernelio lyderystės stoka ir „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio dėmesio sutelkimas ginčui su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu.

Turime problemą, kad mes tai darome paskutinę naktį, kaip studentas, kuris neparuošia namų darbų.

„Pakankamai svarbių įstatymų projektų atmetimas rodo, kad Seime nėra užtikrintos daugumos, kuri remtų Vyriausybės pasiūlymus“, – BNS sakė politologas Tomas Janeliūnas.

Jo teigimu, neužsitikrinus didesnių pajamų Vyriausybei gali tekti atsisakyti dalies socialinių išmokų didinimo, o tai nubrauktų siekį bent kiek ryškiau prisidėti mažinant socialinę nelygybę.

Lietuvos verslo konfederacijoje dirbantis finansų analitikas Marius Dubnikovas teigia, kad mokestinius pasiūlymus Seime pristato kompetencijos tam neturintys žmonės, o sprendimai priimami paskutinę minutę.

„(Bankų mokestį pristatęs) Seimo narys Zbignevas Jedinskis yra tam tikras simbolis, nes aš abejoju, ar jis pats pasiūlymus rašė. Jis tampa tam tikru simboliu – kas siūlo mums mokesčius ir kaip jie mąsto. Į jį pasižiūrėjus galima suvokti, kokia yra dramatiška situacija“, – BNS sakė M. Dubnikovas.

„Turime problemą, kad mes tai darome paskutinę naktį, kaip studentas, kuris neparuošia namų darbų“, – pridūrė jis.

Seime vykstančias diskusijas M. Dubnikovas pavadino „kova tarp viduriniosios klasės ir vakarykštę dieną menančių žmonių, kurie tiki labai tvaria ir gauruota valstybės ranka“.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas iš „Luminor“ banko sako, kad chaosą parlamente lemia tai, kad mokestiniai projektai buvo pateikti pakankamai vėlai, ir tiek visuomenei, tiek Seimui pritrūko laiko gerai juos išdiskutuoti.

Jis prognozavo, kad netektas biudžeto pajamas tikriausiai būtų bandoma kompensuoti dar lėčiau nei numatyta didinant neapmokestinamųjų pajamų dydžio augimą.

„Nemanau, kad Vyriausybė ir Seimas ryšis karpyti išlaidas. Buvo paskelbti dosnūs pažadai, o kiti metai yra rinkiminiai metai. Manyčiau, žvilgsnis kryps į šiuo metu vykdomą mokesčių reformą, ypatingai kalbant apie kitus metus ir NPD didinimą, gali būti nuspręsta jį didinti dar mažiau“, – sakė Ž. Mauricas.

„Gali būti šiek tiek deficitinis bendras viso valdžios sektoriaus biudžetas“, – prognozavo Ž. Mauricas. Vyriausybės projektuose numatoma, kad valdžios sektoriaus perteklius kitąmet sudarys 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto.

Pasak ekonomisto, augant valstybės įsipareigojimams, stringant mokesčių surinkimui ir nesprendžiant viešojo sektoriaus efektyvumo problemų, sulėtėjus ekonomikos augimui ar atėjus krizei Lietuvai neliktų nieko kito, kaip kelti mokesčius atsirasiančiam biudžeto deficitui padengti, užuot skatinus ekonomikos augimą.

„Nerimauju dėl menkesnio, bet tam tikro dežavu, kurį turėjome 2008-2009 metais“, – pridūrė ekonomistas.

Finansų ministerija prognozuoja, kad šalies ūkio augimas artimiausiais metais lėtės.

Šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas turėtų augti 3,7 proc., kitąmet – 2,4 proc., o 2021–2022 metais – 2,3 procento.

Didžiausią pavojų Europos Sąjungos ekonomikai kelia prekybos karo su JAV ir netvarkingo „Brexit'o“ rizikos, tačiau bankinė sistema vertinama kaip labiau pasirengusi galimam sunkmečiui nei prieš dešimtmetį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Parlamentas nesutinka?

Parlamentas nesutinka? portretas
Tai štai kiek suspėjo bankų ir PC lobistai sau poveikio pasipirkti.Jiems naujų mokesčių nebus...:D).Vėl skalpuos mus, eilinius žmonelius. //// Valdžia kita o valdymas toks pats

Alis...

Alis... portretas
manau, kad mažinti augančią socialinę įtampą Valstybėje būtina... jei parlamentarai nesutinka įvesti mokesčių, tai vyriausybei reikia skolintis... bet piliečių lūkesčius būtina patenkinti... bet kokiu būdu reikia vykdyti pažadus...

Alis...

Alis... portretas
manau, kad mažinti augančią socialinę įtampą Valstybėje būtina... jie parlamentarai nesutinka įvesti mokesčių, tai vyriausybei reikia skolintis... bet piliečių lūkesčius būtina patenkinti... bet kokiu būdu reikia vykdyti pažadus...
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių