Vyriausybė pritarė Rengės atstatymui svarbiam sprendimui

  • Teksto dydis:

Vyriausybė trečiadienį pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui, kad geležinkelio ruožas iš Mažeikių į Rengę nebūtų laikomas svarbiu nacionaliniam saugumui. Toks sprendimas turėtų atverti kelią „Lietuvos geležinkeliams“ pasirašyti sutartį su ruožo atstatymo konkurso laimėtoju, išvengiant strateginių įmonių sandorius tikrinančios vyriausybinės komisijos patikros.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis, Vyriausybės pasitarime trečiadienį turėjęs pristatyti ministerijos parengtą siūlymą, pareiškė nusišalinantis, nes sąrašo pakeitimai susiję su ministerijos reguliavimo srities bendrovėmis, be to, jis esą nenori paveikti sprendimų, kurie galėtų sukelti interesų konfliktą.

„Viena dalis iš šio sprendimo yra ta, dėl kurios aš turėčiau nusišalinti nuo šio sprendimo. (...) Priėmus šį sprendimą, gali būti, kad konkurso laimėtoju bus pripažinta įmonė (Estijos geležinkelių paslaugų grupės „Skinest Rail“ valdoma geležinkelių tiesimo ir remonto įmonė „Vitras-S“ – BNS), o ir siekdamas išvengti interesų konflikto su šia įmone, aš negaliu balsuoti“, – pasitarime sakė R. Masiulis.

Kitoje „Skinest Rail“ grupės įmonėje „Skinest Baltija“ dirba buvęs „Klaipėdos naftos“, kuriai to metu vadovavo R. Maskiulis, administravimo direktorius Gerimantas Bakanas. Iš „Klaipėdos naftos“ jis perėjo į „Lietuvos geležinkelius“, kur buvo generalinio direktoriaus pavaduotojas, o iš pastarųjų pasitraukė 2017 metų lapkritį.

R. Masiulis patvirtino, kad pernai birželį, Vyriausybei svarstant komisijos išvadą, kad „Skinest Baltija“ neatitinka nacionalinio saugumo kriterijų, jis nenusišalino nuo klausimo pateikimo ir svarstymo.

„Ten buvo visai kitas klausimas, ten buvo klausimas dėl įtraukimo į nepatikimų sąrašą dėl nacionalinio saugumo, tada buvo neigiamas sprendimas, o ne teigiamas, dėl to aš nenusišalinau“, – žurnalistams po pasitarimo sakė ministras.

Vyriausybė pernai birželį nutarė, kad „Skinest Rail“ savininkas Olegas Osinovskis turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar jų fiziniais ar juridiniais asmenimis. Po tokios išvados „Lietuvos geležinkeliai“ nepasirašė apie 3 mln. eurų vertės sutarties su konkursą laimėjusia „Skinest Baltija

Vyriausybė trečiadienį patikslino konkrečių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą, palikdama jame tik pasienyje su Rusija ir Baltarusija esančias geležinkelio linijas – tokiu būdu jame nelieka linijų pasienyje su ES šalimis – šiuo atveju Latvija, be to, į sąrašą įtraukiamos magistralinės geležinkelių linijos, Vaidotų, Radviliškio kuro bazės ir Klaipėdos kuro sandėlis bei ypatingos valstybinės svarbos projektas „Rail Baltica“.

BNS, remdamasi neoficialiais šaltiniais, anksčiau rašė, kad Vyriausybės vicekanclerio Almino Mačiulio vadovaujama komisija dėl Rengės atstatymo rangovo atsidūrė aklavietėje, todėl bus siūloma pakeisti strateginių objektų sąrašą, apibrėžiant, kad tarp ES šalių esanti strateginė infrastruktūra nebūtų komisijos tikrinimo objektas. Tai atvertų kelią „Lietuvos geležinkeliams“ patiems nuspręsti, kas atstatys Latvijos ir Lietuvos pasienyje esantį geležinkelį.

Geriausią kainos pasiūlymą – 9,35 mln. eurų (be PVM) – pernai rugpjūtį paskelbtame ruožo rekonstrukcijos konkurse pateikė Estijos geležinkelių paslaugų grupės „Skinest Rail“ valdoma geležinkelių tiesimo ir remonto įmonė „Vitras-S“.

Atstatyti ruožą už 9,55 mln. eurų pasiūlė Latvijos geležinkelių antrinė įmonė „LDz infrastruktūra“, o trečioje vietoje liko „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė Geležinkelių tiesimo centras (GTC) su 10,47 mln. eurų kaina.

Tačiau Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija jau kelis mėnesius delsia priimti sprendimą, ar patvirtinti „Vitras-S“ konkurso laimėtoja, ji net nepradėjo šio sandorio patikros.

Neoficialūs šaltiniai teigė, jog po to, kai pernai komisija užkirto kelią kitai „Skinest Rail“ grupės įmonei „Skinest Baltija“ pasirašyti sutartį su „Lietuvos geležinkeliais“ ir šiai apskundus sprendimą teismams, dabar bijoma tokių pat pasekmių.

Be to, komisija, pasak šaltinių, suabejojo rangovo konkurso skaidrumu bei jo laimėtojos vadovų bei akcininko galimais ryšiais Rusijoje, tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) šią savaitę patvirtino, jog neatliks išsamaus Rengės rangovo konkurso vertinimo, nes jo sąlygose nemato jokių pažeidimų.

„Lietuvos geležinkeliams“ delsiant pasirašyti sutartį su „Vitras-S“, iškilo grėsmė iki šių metų pabaigos neatstatyti ruožo į Rengę, kaip Europos Komisijai įsipareigojo beveik 28 mln. eurų baudą už jo išardymą 2017 metų pabaigoje gavusi bendrovė.

Prieš dešimtmetį išardytu keliu į Rengę produkciją į Latviją gabendavo Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Mažeikių naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių