- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė trečiadienį svarstys papildytą projektų, būtinų sinchronizuoti elektros tinklus su Vakarų Europa 2025 metų vasarį, sąrašą, taip pat spręs dėl vieno jų – Lenkiją ir Lietuvą sujungsiančios „Harmony Link“ jungties sausumoje – inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo.
Be to, ministrų kabinetas trečiadienį svarstys 2019 metais Vyriausybės patvirtinto ir 2021-ųjų gruodį pakoreguoto sinchronizavimo veiksmų bei priemonių plano pakeitimus.
Energetikos ministerija siūlo į 2019 metais Vyriausybės patvirtintą 15-kos sinchronizavimo projektų sąrašą įtraukti dar keturis, tarp jų – prekybai skirtą elektros jungtį sausumoje „Harmony Link“.
Vyriausybei taip pat siūloma priimti sprendimą, leidžiantį pradėti rengti šios jungties inžinerinės infrastruktūros vystymo planą: nustatyti optimalią linijos trasą, numatyti reikalingas teritorijas, sudaryti sąlygas jos statybai.
Be „Harmony Link“, į sąrašą taip pat siūloma įtraukti energijos balanso ir papildomų paslaugų valdymo sistemos įdiegimą, 330 kV Neries transformatorių pastotės rekonstrukciją bei „NordBalt“ jūrinės jungties valdymo sistemos atnaujinimą.
Didžiausią ir vienu svarbiausių laikomą Baltijos šalių energetinės integracijos su Europa projektą – „Harmony Link“ anksčiau planuota tiesti jūroje, tačiau rangovų pasiūlymams beveik 2,5 karto viršijus 680 mln. eurų biudžetą abiejų šalių tinklų operatorės pernai pavasarį nutraukė konkursus.
Pernai lapkritį paskelbta apie planus kabelį jūroje pakeisti į jungtį sausumoje – pigesne alternatyva, kurią būtų galima įgyvendinti anksčiau – 2028 metais, o didžioji jos dalis būtų tiesiama greta europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“. Dėl to gruodį sutarė EK, Baltijos šalių ir Lenkijos energetikos ministrai.
Pradinė viso 700 megavatų (MW) galios „Harmony Link“ vertė buvo 680 mln. eurų, iš jų 493 mln. eurų – europinė parama.
Pokyčiai – sinchronizavimo priemonių plane
Tuo metu sinchronizavimo veiksmų ir priemonių plane Energetikos ministerija siūlo numatyti, kad pastačius „Harmony Link“ ir taip užbaigus visą Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa projektą, skirtingai nei planuota anksčiau, nebūtų uždaromi du senesni dujomis kūrenamos didžiausios šalyje Lietuvos elektrinės blokai.
Siūloma, kad 7-asis ir 8-asis elektrinės blokai rezervo paslaugas teiktų ir po 2028-ųjų, kai planuojama nutiesti „Harmony Link“. Be to, iki 2025-ųjų pabaigos planuojama suremontuoti 7-ąjį bloką.
Siekiant mažinti elektrinės sąnaudas, 7-asis blokas buvo užkonservuotas dar 2018 metų pradžioje, o 8-asis – 2019-ųjų sausį. Tačiau nuo 2020 metų sausio blokų darbas atnaujintas, kad jie teiktų tretinio rezervo paslaugą.
Pernai 8-tas blokas buvo suremontuotas už 3,2 mln. eurų. Pasak ministerijos, priimtas sprendimas ir dėl 7-to bloko remonto.
Iki 2024 metų pabaigos anksčiau numatytą užbaigti 330 kV Neries pastotės rekonstrukciją pakoreguotame plane siūloma padalyti į du etapus, pirmąjį užbaigiant šiemet balandį–birželį – jo metu pastotė būtų prijungta prie 110 kV tinklo bei 330 kV linijos Utena-Neris taip užtikrinant elektros tranzitą tarp Lietuvos elektrinės bei Utenos pastočių.
Pagal atnaujintą planą pirmąjį šių metų ketvirtį būtų atnaujintos Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E) patvirtintos Baltijos šalių operatorių prisijungimo prie Europos tinklų sąlygos, antrąjį – parengta bendra Baltijos šalių sistemų dažnio stabilumo vertinimo metodika, paskutinį ketvirtį – sukurtas šių sistemų valdymo blokas bei įdiegta energijos balanso ir papildomų paslaugų valdymo sistemą
Tuo metu 2025 metų pirmąjį ketvirtį, dar prieš įvykstant sinchronizacijai, numatoma atlikti bendrą Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymą. Tuo pačiu metu ketinama pradėti naudoti ir dažnio stabilumo vertinimo sistemą (FSAS). Ji būtų diegiama vietoj anksčiau planuotos bendros Baltijos šalių perdavimo sistemų operatorių sistemos.
Pakoreguotame plane numatyta, kad „Harmony Link“ jungtis sausumoje pradėtų veikti iki 2028 metų pabaigos, o jos statyboms reikalingą teritorijų planavimą bei poveikio aplinkai vertinimą (PAV) numatoma užbaigti 2026-ųjų pabaigoje.
Iki 2026 metų pabaigos plane taip pat būtų numatyta užbaigti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) plėtrą.
Pernai rugpjūtį Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai pasirašė deklaraciją, kuria įsipareigojo iki 2025 metų vasario sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus su Vakarų Europa. Gruodį tai įtvirtinta Europos Komisijos (EK) bei už energetiką atsakingų Baltijos šalių ir Lenkijos ministrų deklaracijoje.
Anksčiau sinchronizuotis su Europa buvo numatyta iki 2025 metų pabaigos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atskleista, kiek per metus papilnėjo turtuolių piniginė: sąraše – ir V. Germanas10
Lietuvoje – šeši milijardieriai. Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą. O šiųmečio reitingo netikėtumas – už finansinius nusikaltimus teistas ir dabar už grotų dėl &bd...
-
R. Pocius: dujų kainos kitą pusmetį turėtų išlikti stabilios
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas sako, kad dujų kainos kitų metų sausį–birželį turėtų išlikti stabilios, o priešingą tendenciją lemtų geopolitiniai veiksniai. ...
-
Lietuva neįgyvendina elektronikos atliekų tvarkymo tikslų: tai lemia ne tik sąmoningumo trūkumas?
Lietuvoje elektros ir elektronikos įrangos atliekų surenkama per mažai, sako elektronikos atliekų tvarkymo ekspertai ir pažymi, kad tokią situaciją iš esmės lemia dvi priežastys – gyventojų sąmoningumo trūkumas ir nelegali tokių atlie...
-
Verslo bendruomenė steigia komisiją prieš biurokratizmą4
Šalies verslui kalbant apie biurokratines kliūtis įvairiems projektams Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) iniciatyva steigiama visuomeninė Efektyvios valstybės komisija. Jos iniciatoriai, be to, kviečia naują Vyriausybę steigti Dvišalę ...
-
Maisto produktų importui augant, pirkėjas renkasi lietuvišką kokybę2
Periodiškai atliekamos apklausos rodo, kad šalies pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškiems populiariausiems maisto produktams ir vertina jų kokybę. Tačiau statistiniai duomenys byloja, kad daugelio panašių gaminių vis daugiau ...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų – kelių fondas3
Naujiems valdantiesiems žadant įkurti naują kelių fondą ir taip didinti investicijas į kelius, kandidatas į susisiekimo ministrus Eugenijus Sabutis sako, kad tai bus vienas svarbiausių jo darbų. ...
-
VERT: gruodį didėja ir vidutinė šilumos kaina
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas5
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
Prezidentas iš I. Ruginienės tikisi sprendimų dėl antros pensijų pakopos2
Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja. ...
-
VERT patvirtino kainas: kai kuriems vartotojams nuo sausio už dujas ir elektrą teks mokėti brangiau
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...