Kaip rašė BNS, tokį siūlymą pateikė Finansų ministerija, atsižvelgdama į Krašto apsaugos ministerijos (KAM) liepą pateiktą prašymą.

Anot KAM, Lietuva trečiąjį šių metų ketvirtį turi atlikti 461 mln. eurų avansinį mokėjimą už beveik pusšimtį tankų.

Ministerijos teigimu, šiuo metu ji neturi galimybės perskirstyti savų lėšų mokėjimui atlikti, o vėluojant vykdyti įsipareigojimus „gali pailgėti valstybės gynybai ypač svarbios ginkluotės ir karinės technikos pristatymo terminai“.

Pasak Finansų ministerijos, skirti papildomas lėšas šiam avansui leidžia pernai 800 mln. eurų padidintas skolinimosi limitas.

„Eina kalba apie Vyriausybės rezervo panaudojimą tam tikriems tikslams ir valstybės vardu pasiskolintas lėšas, iš jų Krašto apsaugos ministerijai – 461 mln. eurų mokėti avansams už tankų įsigijimą. Rimtas sprendimas, kolegos“, – klausimą pristatė posėdžiui pirmininkaujantis laikinasis finansų ministras Rimantas Šadžius.

Šiam sprendimui Ministrų kabinetas pritarė bendru sutarimu.

2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatyme Finansų ministerijai buvo suteikta teisė skolintis krašto apsaugos reikmėms, įskaitant karinę ir karinį mobilumą užtikrinančią infrastruktūrą, kapitalo investicijoms į Lietuvoje kuriamą gynybos pramonę.

BNS skelbė, kad Lietuva iki 2034-ųjų ketina įsigyti 44 „Leopard“ tankus, dalis jų šalį turėtų pasiekti 2029-aisiais.

Ministrų kabinetas balandį jau skyrė beveik 190 mln. eurų avansiniams mokėjimams už papildomas pėstininkų kovos mašinas „Vilkas“ ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas NASAMS.

Lietuva šiemet gynybai planuoja skirti kiek daugiau nei 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o kitąmet – 5,25 procento.