- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė šią savaitę į Lietuvą nuo karo pabėgusių ukrainiečių paramai skyrė beveik 9 mln. eurų.
Iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų pagalbai Ukrainos gyventojams Ministrų kabinetas 8,7 mln. eurų paskyrė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM), beveik 10 tūkst. – Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM).
Anot SADM, didžiąją dalį – 8,6 mln. eurų – sudaro balandžio–birželio mėnesiais savivaldybių ir „Sodros“ skirtos išmokos ukrainiečiams: išmokos vaikams, socialinė parama mokiniams, socialinėms pašalpos, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos, parama būsto nuomai.
SAM skirta suma numatyta kompensuoti birželio–balandžio mėnesiais trukusį 75 ukrainiečių apgyvendinimą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės reabilitacijos centre „Pušyno kelias“.
Kaip BNS informavo SADM, Vyriausybės nutarimais, ministerijos administruojamoms priemonėms nuo 2022 metų Ukrainos žmonių paramai Lietuvoje iš viso skirta daugiau kaip 114 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.
2022 metais ši suma siekė 34,5 mln. eurų.
„Didžioji šių lėšų dalis – išmokoms ir kompensacijoms, įskaitant ir išmokėtas Lietuvos gyventojams, perdavusiems savo būstą ar patalpas neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais iš Ukrainos pasitraukusiems žmonėms“, – teigia ministerijos atstovai.
Pernai nuo karo bėgančių Ukrainos žmonių paramai Lietuvoje skirta 57,6 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų, daugiau nei trečdalis jų panaudoti užtikrinant išmokų vaikams mokėjimą, daugiau nei penktadalis – Lietuvos gyventojams, perdavusiems savo valdomą būstą Ukrainos gyventojams.
Šiemet iš viso skirta 22,1 mln. eurų, kone visi jie – išmokoms ir kompensacijoms, sako ministerija.
Lietuvos banko duomenimis, iš Ukrainos pasitraukusieji 2022 metais sugeneravo apie 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), iki 2023-iųjų kovo Lietuvoje prieglobstį radę ukrainiečiai į šalies biudžetą sumokėjo beveik 60 mln. eurų mokesčių.
Lietuva, vertinant pagal skiriamos pagalbos dalį nuo BVP, išlieka viena didžiausių Ukrainos rėmėjų nuo daugiau nei dvejus metus trunkančios plataus masto Rusijos karinės invazijos pradžios.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nuo kitų metų didės baudos už savavališką statybą1
Nuo kitų metų didės baudos už naujų statinių savavališką statybą. ...
-
Europos Komisija paskelbė prognozę Lietuvai
Penktadienį Europos Komisija (EK) paskelbė 2024 m. rudens ekonominę prognozę. Anot EK atstovybės Lietuvoje vadovo Mariaus Vaščegos, Lietuvai ji – palanki. ...
-
EK gerina 2024–2025 metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę
Europos Komisija (EK) gerina šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 2,2 proc., o kitų metų – iki 3 procentų. ...
-
Ar verta investuoti į trečiąją pensijų pakopą?1
Trečios pensijų pakopos sutarčių skaičiuojama apie 140 tūkstančių. „Finansai paprastai“ autorius Martynas Kairys ir investicijų ekspertas Audrius Šilgalis paaiškino, ar verta rinktis šį investavimo būdą. ...
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai (KPPAR) surengė jau šeštą konferenciją, skirtą finansininkams. Šį kartą dėmesys krypo į geopolitikos iššūkius, technologijų reikšmę ir strategijas, kaip verslams ve...
-
VERT patvirtino antrojo vėjo parko aukciono Baltijos jūroje sąlygas
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino kitą savaitę skelbiamo antrojo 700 megavatų (MW) galios jūrinio vėjo parko konkurso sąlygas. ...
-
V. Janulevičius sureagavo į „Teltonikos“ situaciją: Lietuvoje yra per daug biurokratizmo2
Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad „Teltonikos“ vadovo Arvydo Paukščio pranešimas apie stabdomą įmonės aukštųjų technologijų parko projektą Liepkalnyje, yra signalas ...
-
Registrų centras: finansinių ataskaitų vis dar nepateikė apie 1,2 tūkst. paramos gavėjų
Apie 1,2 tūkst. įvairių paramos gavėjo statusą turinčių organizacijų vis dar nėra pateikusios finansinių ataskaitų, penktadienį pranešė Registrų centras. ...
-
Paskutinė diena susimokėti žemės mokestį: šiemet planuojama surinkti apie 61 mln. eurų
Pentadienis yra paskutinė diena, kuomet savininkams reikia susimokėti žemės mokestį už 2024 metus – šiemet gyventojai turėtų sumokėti apie 61 mln. eurų, arba 2 mln. eurų (3,27 proc.) daugiau nei pernai. ...
-
Būsto kainų Baltijos šalyse palyginimas: lietuviai – užsidėję rožinius akinius?9
Lietuvoje būsto kainos yra vienos aukščiausių Baltijos šalyse. Mes gyvename gerokai brangesnėmis kainomis nei latviai ir panašiomis kaip Estijoje. Lietuviai dar nepraranda vilties, nors vidutinė kaina ir toliau – žingsnis po ...