Beveik pusė milijono žmonių besivystančiose šalyse pinigų pragyventi užsidirba žaisdami kompiuterinius žaidimus. Jie renka įvairius virtualius daiktus ir auksą, o vėliau visa tai parduoda kitiems žaidėjams už tikrus pinigus. Tiesa, atlygis už tokį darbą nedidelis.
Mančesterio universiteto mokslininkų teigimu, vadinamuoju aukso ūkininkavimu arba auginimu (angl. - gold-farming) užsiimantys asmenys vidutiniškai uždirba apie 77-110 svarų sterlingų (apie 326-466 litus) per mėnesį.
Pramonės mastas
Apie 80 proc. visų pasaulio aukso ūkininkų (apie 400 tūkst. žmonių) yra Kinijoje ir daugelis jų tikina, kad rinkti auksą nuobodu, tačiau kur kas geriau, nei dirbti batų fabrike už tokį patį atlyginimą.
Aukso ūkininkai atsirado, kai buvo sukurti pirmi internetiniai žaidimai. Tačiau pastaruoju metu šis reiškinys esą įgavo neregėtą pagreitį. Ši praktika populiarėja, nors žaidimų kūrėjai stengiasi išgyvendinti prekybą virtualiais daiktais už tikrus pinigus.
Tyrimo autoriaus profesoriaus Richardo Heekso teigimu, aukso ūkininkavimas toks populiarus, kad pradėjo daryti nemažą įtaką besivystančių šalių ekonomikai.
"Su aukso augintojais susidūriau, kai sūnus paprašė kelių svarų sterlingų ir paaiškino norįs žaidime įsigyti geresnį kardą ir šiek tiek aukso ateičiai. Iš pradžių pamaniau, kad tai mažas kelių žmonių versliukas. Bet kai pradėjau tyrinėti įdėmiau, sužinojau, kad tokių žmonių yra per 400 tūkst. ir kiekvienas jų kas mėnesį gauna maždaug po 77 svarus sterlingų, kuriuos išleidžia savo šalyje. O tai beveik 500 mln. JAV dolerių (beveik 1,2 mlrd. litų) per mėnesį", - pasakojo profesorius R.Heeksas.
Tiesa, jis pripažino, kad tyrimai nelabai tikslūs. Ši rinka esą gali būti ir dukart didesnė. Mokslininkas įsitikinęs, kad ši veikla netrukus gali prilygti Indijos paslaugų nuomos pramonei, kurioje dar 2004 m. dirbo 400 tūkst. žmonių. Dabar jų skaičius siekia 900 tūkst.
Darbas - žaisti už kitus
Daugelyje žaidimų, bent jau pradžioje, pinigų gauti sunku ir norint nusipirkti geresnį ginklą ar šarvus reikia neblogai paprakaituoti. Todėl ne vienas žaidėjas kreipiasi į aukso rinkėjus.
Kai kurie aukso augintojai siūlo ir papildomas paslaugas, pavyzdžiui, vadinamąjį greitą tobulėjimą, (angl. - power levelling), kai aukso ūkininkas perima žaidėjo herojaus valdymą ir per gerokai trumpesnį laiką, nei tai galėtų padaryti pats šeimininkas, paverčia jį tikru Herakliu. Mat internetinius žaidimus žaidžiantys asmenys jiems dažniausiai skiria po kelias valandas per parą, likusią dienos dalį jie, kaip ir visi, būna užimti, o aukso augintojai ištisas dienas praleidžia prie kompiuterio. Žaidimai yra jų darbas.
Tačiau toks darbas nelegalus. Žaidimų kūrėjai atkreipia dėmesį, kad visi veiksmai, susiję su pelno siekimu, yra žaidimo taisyklių ir autorinių teisių pažeidimas. Aukso rinkėjų nemėgsta ir dauguma žaidėjų.
"Tai kažkoks iškrypimas. Jei žaidi, tai dėl malonumo, o koks malonumas atiduoti savo herojų kažkam kitam ir atsiimti tik tada, kai jis jau bus labai stiprus. Tas pat ir dėl aukso pirkimo. Tai nesąžininga kitų žaidėjų atžvilgiu", - aukso rinkėjus kritikavo jau trejus metus žaidimą "World of Warcraft" žaidžiantis Tomas Krivickas.
Kuriasi virtualios įmonės
Virtualiomis prekėmis prekiaujama interneto aukcionuose ir specialiai tam sukurtuose tinklalapiuose. Šie veikia kaip virtualios įmonės, kuriose dirba nuo kelių iki kelių šimtų žmonių. Tinklalapių kūrėjai užtikrina klientus, o darbuotojai renka auksą ir žaidėjams teikia kitas paslaugas. Vėliau aukso ūkininkai viską sudeda į tinklalapyje esančius sandėlius ir gauna atlygį.
Maža to, anot žaidimų saugumo srityje dirbančios įmonės "Secure Play" vadovo Steveno Daviso, internete kuriasi ir nusikalstamos grupuotės, kurios parduoda žaidimų sąskaitas, sukurtas pasinaudojus vogtomis kredito kortelėmis, ir apgaudinėja žaidėjus: surenka pinigus, bet neduoda žaidimo prekių.
"Matyt, mes patys (žaidimų kūrėjai - red. past.) persistengėme. Ekonominė tokių žaidimų kaip "Eve Online" ar "World of Warcraft" pusė yra tiek realistiška, kad aukso rinkėjai turėjo atsirasti, o dabar jų jau negalime išnaikinti, nes nukentėtų pačių žaidimų kokybė. Kai yra žmonių, kurie turi daugiau pinigų nei laiko ir atvirkščiai, šios dvi grupės neišvengiamai ras būdą susitikti ir bendradarbiauti", - teigė S.Davisas.
Naujausi komentarai