Neskaidrūs viešieji pirkimai toliau meta įtarimų šešėlį ir ant valdžios įstaigų, ir ant privačiojo sektoriaus. Šį kartą priekaištų sulaukė savivaldybių vykdomas informacinių technologijų (IT) projektas.

Ribojo konkurenciją

Šalies savivaldybės iki 2011 m. yra įpareigotos įdiegti bendrus buhalterinės apskaitos standartus, įsivesti naujas finansinių ir materialinių išteklių valdymo sistemas. Šis, vienas didžiausių IT projektų savivaldybėse, vertinamas apie 112 mln. litų. Vos projektui, finansuojamam ir ES lėšomis, pradėti skelbti konkursai, suabejota, ar milijonai bus panaudoti skaidriai.

Tyrimą atlikusi Viešųjų pirkimų tarnyba informavo Ūkio ministeriją, kad savivaldybės, vykdydamos paslaugų pirkimą, galėjo iš anksto susitarti su vienu ar keliais potencialiais paslaugos teikėjais.

"Yra ženklų, perspėjančių, kad viešieji pirkimai, vykdant projektą, galėjo būti atlikti nekompetentingai, o stambios sumos iššvaistytos", – suskubo pareikšti ūkio ministras Dainius Kreivys.

Įtariama, kad vykdydamos sistemų pirkimus, savivaldybės nustatė tokius techninius reikalavimus, kurie gali dirbtinai riboti paslaugos teikėjų konkurenciją. Taip pat tyrimas parodė, kad kai kurių savivaldybių skelbiamos pirkimų techninės specifikacijos yra identiškos. Tai sukėlė įtarimą, kad šias sąlygas galėjo parengti tam tikri iš anksto pasirinkti teikėjai.

Išvados iš keturių savivaldybių

Laikinasis tyrimą atlikusios Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Vaidotas Jakštas dienraščiui teigė, kad įtarimų kilo patikrinus vos keturių šalies savivaldybių vykdytus viešuosius pirkimus. Nors įstaigų turima įranga skyrėsi, savivaldybių parengtos techninės konkurso sąlygos buvo identiškos. Kilo įtarimas, kad vieniems teikėjams yra sudarytos geresnės sąlygos nei kitiems.

Vis dėlto teigti, kad konkurso sąlygos buvo parengtos vienai konkrečiai bendrovei, V.Jakštas neskuba: "Įmonių pavadinimų nematėme, nes pasiūlymai dar nebuvo pateikti. Bet konkurso sąlygos labai panašios ir tokios, kad net pasaulinio garso gamintojo sistema Lietuvai netinka."

Tarnyba patikrino keturių – Telšių, Šiaulių, Raseinių ir Jurbarko – rajonų savivaldybių pirkimus. Iš jų tik Raseinių rajono savivaldybė buvo atplėšusi konkurso dalyvių gautus pasiūlymus. Dar tikrinami kitų savivaldybių pirkimai.

V.Jakštas, skirtingai nei ūkio ministras, dar neskaičiuoja stambių iššvaistytų sumų, tik prarastą laiką. Jis neatmetė galimybės, kad toms savivaldybėms, kuriose konkursai dar tebevyksta, gali tekti keisti jų sąlygas. Ten, kur konkursas įvykęs, jį pakartoti.

Pristigo kontrolės

Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė nepuolė ginti organizacijos narių, bet kritikavo pačią projekto įgyvendinimo eigą: "Asociacija mėgino įtikinti, kad bendros apskaitos projektas turėjo būti vykdomas centralizuotai arba bent jau regionuose. Siūlėme, kad šio projekto pagrindinis vykdytojas ir prižiūrėtojas būtų arba Finansų arba Vidaus reikalų ministerija. Savivaldybių asociacija tam net neturėtų pajėgumų. Tačiau ministerijos kratėsi, nes esą ir taip turi daug darbo. Todėl savivaldybėms teko pačioms teikti paraiškas ir skelbti konkursus."

R.Žakaitienė tikino negalinti komentuoti kilusių įtarimų dėl konkursų skaidrumo. "Žinau, kad visi IT projektai domina daug IT bendrovių. Tačiau jeigu projektas būtų vykdomas centralizuotai, manau, kontrolės būtų daugiau", – dėstė asociacijos vadovė.

Atskleistos senos nuodėmės

Prakalbinti šalies IT įmones viešojo pirkimo tema, kaip paaiškėjo, nėra paprasta. Bendrovių vadovai vakar buvo arba išvykę į komandiruotes, arba įstrigę užsitęsusiuose susirinkimuose. Vienos IT įmonės atstovas sutiko situaciją pakomentuoti, tačiau neoficialiai.

"Ūkio ministras prakalbo apie plačiai žinomus ir įprastus reiškinius, kai konkursai vyksta iš anksto žinant nugalėtoją. Šį kartą tam rastas pavyzdys iš IT sektoriaus. Tačiau ne viską vertėtų priimti už gryną pinigą. Pripažinkime, kad daugumos savivaldybių funkcijos labai panašios, tai kodėl negalėtų būti panašios konkurso diegti bendrą apskaitos sistemą sąlygos? Tai visai nereiškia, kad visur nugalės tik viena bendrovė. Vis dėlto gal vertėjo suskirstyti savivaldybes į keturias penkias grupes (pagal teritorijos ar biudžeto dydį) ir skelbti bendrus konkursus. Taip būtų ir kontrolė didesnė, ir atsirastų galimybė sutaupyti lėšų", – kalbėjo pašnekovas ir pripažino, kad valdžia viešojo pirkimo procedūras buvo palikusi be kontrolės, todėl dabar skaidrumo tenka ieškoti su žiburiu.

IT įmones vienijanti asociacija "Infobalt" apie ūkio ministro pažertus priekaištus sužinojo tik iš viešai paskelbtos informacijos. "Mes irgi renkame informaciją apie šį projektą ir ją analizuosime. Tačiau kol kas nieko daugiau nei ūkio ministras negalime pasakyti. Kai išanalizuosime situaciją, reaguosime", – nedaugžodžiavo "Infobalt" vykdomasis direktorius Edmundas Žvirblis.