Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos nepadaro jo lengviau suprantamo, o per dažni pakeitimai netgi apsunkina patį procesą – tuo įsitikinę šalies auditoriai.

Valstybės auditoriai pastebi, kad viešieji pirkimai vis dar nepadeda pasiekti efektyviausių rezultatų, nes labiau susitelkta į procedūrų taisyklingumą.

"Dabartinėje viešųjų pirkimų sistemoje ypač daug dėmesio skiriama vykdomų viešųjų pirkimų procedūroms, o tai dažniausiai lemia nepakankamą dėmesį pačiam viešųjų pirkimų tikslui – lėšos panaudojamos ne pačiu racionaliausiu būdu, negaunama ekonominės naudos", – teigė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Pasak Valstybės kontrolės, Viešųjų pirkimų įstatymas keičiamas vidutiniškai kas pusmetį, jis yra sudėtingas ir sunkiai suprantamas, o nuolatinė jo kaita apsunkina supaprastintų viešųjų pirkimų procesą.

"2009–2011 m. 97 proc. pirkimo atvejų buvo pasirinktas lengviausiai taikomas mažiausios kainos vertinimo kriterijus, nors mažiausią kainą pasiūlę tiekėjai dažnai nevykdo savo įsipareigojimų, o teikiama paslauga arba produktas būna nekokybiški. Todėl perkančiosios organizacijos patiria ir materialinių nuostolių, ir papildomų laiko sąnaudų. Kitose ES šalyse gerokai dažniau – daugiau nei 60 proc. pirkimo atvejų – pasirenkamas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus. Lietuvoje ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus taikomas tik 4 proc. pirkimų, nes šį kriterijų sudėtinga nustatyti, trūksta praktinių šio kriterijaus taikymo pavyzdžių", – konstatavo Valstybės kontrolė.

Lietuvoje viešųjų pirkimų vertė prilygsta dešimtadaliui bendrojo šalies produkto, arba daugiau kaip trečdaliui šalies nacionalinio biudžeto. 2011 m. 80 proc. visų šalyje vykdytų viešųjų pirkimų buvo supaprastinti. Valstybės kontrolė tyrė, ar supaprastintų viešųjų pirkimų procesas iš tiesų sudaro sąlygas pirkti efektyviai.