Vieni valdžios gelbėjimo rato nebesulauks, kiti – ir nelaukia

Statybų verslo atstovai sako, kad Vyriausybės siūlomi paramos verslui modeliai yra geri, bet tik su viena sąlyga – jei turėtume daugiau laiko ir solidų rezervą. "Kuo greitesni sprendimai – tuo daugiau išgelbėtų gyvybių ir mažiau žalos ekonomikai", – sako Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas. O pasak kitų ekspertų, verslui reikėtų gerai susiskaičiuoti, ar tos paramos apskritai reikia.

Praradimai – kasdien

Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, ekonomistų skaičiavimais, karantinas, siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą, bendrąjį vidaus produktą (BVP) kiekvieną savaitę sumažina apie 0,5 proc. Kiek prarandame kasdien? Per darbo dieną – 0,1 proc. BVP.

Eina ketvirtoji ekstremalios situacijos savaitė, o premjeras Saulius Skvernelis tik praėjusį pirmadienį pranešė, kad Vyriausybės COVID-19 sukeltos situacijos valdymo komiteto posėdyje jau "aptartos priemonės, skirtos nuo krizės nukentėjusiam verslo sektoriui bei fiziniams asmenims, taip pat jų skatinimo būdai".

"Tiek verslo įmonėms, tiek savarankiškai dirbantiems asmenims svarbi kiekviena diena. Todėl Vyriausybės patvirtintos priemonės turi pradėti veikti kaip įmanoma greičiau. Tai bendras mūsų visų interesas", – teigė premjeras.

Tačiau mūsų valstybės tempai kelia nerimą verslui. Netektys dėl delsimo didėja kasdien. Jei tikėtume finansų ministro turima informacija, šios savaitės pabaigoje finansiniai praradimai sieks jau 2 proc. BVP. Todėl kovo 16-ąją Vyriausybės patvirtintas ekonominių ir finansinių priemonių planas – skirti rekordinius 10 proc. šalies BVP (5 mlrd. eurų) nebeatrodo suteikiantis daug optimizmo.

Premjeras S.Skvernelis tvirtina, kad tiek įmonėms, tiek savarankiškai dirbantiems asmenims svarbi kiekviena diena, tačiau verslas, prasidėjus ketvirtai ekstremalios situacijos savaitei, jokio aiškumo nebuvo sulaukęs.

Katastrofa katastrofai nelygi

Pasak Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidento D.Gedvilo, šios krizės problemų greitis mūsų politinei sistemai yra didelis išbandymas.

"Susidariusią padėtį galime prilyginti poveikiui, kurį sukėlė Černobylio ir Fukušimos tragedijos. Pastarosios įvyko žaibiškai, o padariniai buvo itin skaudūs. Siekiant likviduoti šių tragedijų padarinius buvo neišvengiamai reikalingi sprendimai čia ir dabar. Kuo greitesni sprendimai – tuo daugiau išgelbėtų gyvybių ir mažiau žalos ekonomikai. Paminėtieji įvykiai turėjo skirtingus avarijų suvaldymo scenarijus. Vienu atveju buvo delsiama ir veikiama neryžtingai, kitu atveju buvo priimami ryžtingi ir greiti sprendimai. Atitinkamai patirtos žalos ir netekčių statistika yra skirtinga", – mano LSA vadovas.

Dabartinę krizę būtų sudėtinga lyginti su 2008-ųjų krize, kai Lietuvos BVP susitraukė beveik 15 proc., o nedarbo lygis pasiekė net apie 13 proc.

Pasaulį krečia drebėjimas

Lietuva šiuo metu COVID-19 krizei įveikti numato skirti 5,2 proc. planuojamo šalies BVP, Estija – 7,1 proc., o Latvija – tik 3,3 proc., tiesa, pastaroji paramos portfelį prireikus žada didinti. Dar prieš savaitę apie kuklų 1,5–2 proc. BVP verslo skatinimą skelbė Italija, Ispanija, Prancūzija, Norvegija ir Didžioji Britanija. Dalies valstybių požiūriu reikės labai didelės paramos: JAV pagal pirminį ketinimų projektą ketino mesti 10 proc. savo BVP, o Vokietija – net dvigubai daugiau nei amerikiečiai.

Statybininkų asociacija atkreipia dėmesį, kad ekonominį pandemijos šoką darbo rinkai, pranokusį visų laikų rekordus, registruoja JAV, kur praėjusią savaitę paraiškų nedarbo išmokai gauti skaičius pasiekė net 6,6 mln. Šis didžiausias istorijoje nedarbo mastas turi ne tik milžinišką žalą JAV ekonomikai, bet ir atnešė jau dabar vykstančius protestus bei socialinius neramumus.

Ispanija taip pat fiksuoja rekordinius nedarbo skaičius – kovo mėnesį darbo vietų neteko 900 tūkst. žmonių. Neatsilieka ir Suomija – čia du trečdaliai įmonių planuoja arba dalį darbuotojų atleisti, arba fiksuoti pravaikštas.

ES kovai su nedarbu ketina skirti 100 mlrd. eurų. Lietuvai numatyta 1,5 mlrd. eurų, bet pinigai mūsų verslo nepasiekė. D.Gedvilas pateikė pavyzdžių, kokių priemonių imasi kitos valstybės, siekdamos sušvelninti ekonominius padarinius darbo rinkai.

Norvegijos valdžia nusprendė padengti išeitines išmokas atleidžiamiems darbuotojams ir didinti bedarbio pašalpas. Švedija, fiskalinėms priemonėms skirianti net 12 proc. BVP, apmokės už nedarbingumą, kad to nereikėtų daryti darbdaviams. Nyderlandų Vyriausybė ketina išmokėti 90 proc. atlyginimų tiems, kurių įmonių pajamos sumažės bent 20 proc.

Danija apmokės 90 proc. atlyginimo pandemijos paveiktų įmonių darbuotojams su sąlyga, kad karantino metu jie bus įdarbinti. Panašų kelią renkasi ir Prancūzija – čia bus mokama įmonėms, kad jos neatleistų darbuotojų.

Austrijos valdžia nutarė fiskalinėms priemonėms skirti 9 proc. BVP ir trumpalaikį darbą pratęsti iki šešių mėnesių. Pagal šią nuostatą darbo laikas gali būti sutrumpintas iki 10 proc., vadinasi, darbuotojai gaus nuo 80 iki 90 proc. įprastinio darbo užmokesčio. Darbdaviai mokės tik už dirbtas valandas, o likusi atlyginimo dalis bus padengta iš valstybės biudžeto.

Štai Airija padidino nedarbo pašalpas nuo 203 iki 350 eurų per savaitę visiems asmenims, netekusiems darbo dėl pandemijos sukeltų apribojimų.

O ką Lietuva?

Lietuvos Vyriausybė ketina kompensuoti iki 90 proc. minimalaus mėnesio atlygio nukentėjusiuose sektoriuose dirbantiems asmenims. Su viena sąlyga – darbdavys turi įsipareigoti išlaikyti darbo vietą nuo trijų iki šešių mėnesių po karantino pabaigos. Deja, bet verslas šia paramos forma nenorės naudotis, nes tai stumia į visiškai neprotingus nuostolius, drastiškai sumažėjus pajamoms ir apyvartoms neribotam laikui. Kitos valstybės netaiko sąlygų, kai verslas verčiamas įsipareigoti išlaikyti darbuotojus ir po karantino.

"Kada ir kaip bus išmokamos subsidijos darbdaviams? – svarsto D.Gedvilas. – Turime nepamiršti, kad sprendimų įgyvendinimo sparta ir operatyvumas yra itin reikšmingi verslo likimui. Jeigu numatyta parama įmones pasieks tik po kelių savaičių, tai labai realu, kad dalis jų gali ir nebeišgyventi. Verslas jau dabar teigia, kad atlyginimus darbuotojams išmokės tik tada, kai gaus subsidijas, arba tiesiog neatsiskaitys su tiekėjais, o tada laukia užburtas ratas – tiekėjai neatsiskaitys su darbuotojais, kurie nemokės mokesčių ir būsto paskolų. Greičio ir koordinuotų veiksmų stoka gali brangiai kainuoti visiems ir sukelti socialinių neramumų bangą."

Valstybės uždavinys šiuo atveju – greičiau sukurti pagalvę tiems, kurie priversti pasitraukti iš rinkos. Pagalvę ne dėl to, kad būtų minkščiau sėdėti, o kad nepaskęstų.

Lietuvos laisvosios rinkos (LLRI) analitikė Karolina Mickutė taip pat atkreipia dėmesį, kad tiek darbdaviai, tiek darbuotojai nesijaučia saugūs: "Nėra aišku, kaip ir kada subsidijos bus išmokamos, ar išvis nebus persigalvota dėl jų dydžio, skyrimo kriterijų ir įsipareigojimo išlaikyti darbo vietą trukmės, o taisomas įstatymas apaugo naujais reikalavimais. Įmonės laukia ne tik galutinių įstatymų dėl subsidijų, bet ir konkrečių taisyklių, kur, kaip ir kada kreiptis dėl jų gavimo. Tai turėtų būti įtvirtinta įstatymo įgyvendinamajame teisės akte."

Be atleidimų neapsieis

"Šiandien girdime, kad finansų ministras žeria kritiką verslui, teigdamas, kad yra pasirenkamas lengviausias kelias – atleidžiami darbuotojai, užuot siekus pasinaudoti valstybės teikiama parama, – teigia D.Gedvilas. – Tačiau dabartinės priemonės turi ne tik neišmintingas sąlygas, bet yra ir nukreiptos į siaurą ratą bendrovių, kurios yra paveiktos tiesiogiai, bet neatsižvelgiama į tai, kad jos tarpusavyje glaudžiai siejasi su tais verslo subjektais, kurių nėra nukentėjusių sąraše ir kurie patiria ne ką mažesnę žalą savo verslo veiklai. Pavyzdžiui, nukentėjusių įmonių tiekėjai arba gamintojai. Todėl nereikia stebėtis, kad verslas darbuotojus ir toliau masiškai siųs pasiimti nedarbo pašalpų."

Kriziniu laikotarpiu įmonių vadovams tenka priimti ne pačius maloniausius sprendimus, norint išgelbėti verslą ir išvengti bankroto. Anot LSA prezidento, valstybės verslo subjektų diskriminacija dėl to, kad mažina darbuotojų skaičių, yra nelogiška ir prieštarauja realiai veikiantiems dėsniams. Kiekvienos krizės metu vyrauja vienas bendras bruožas – auga nedarbo lygis, verslas priverstas atsisveikinti su dalimi darbuotojų, nes kitu atveju neišgyvens.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas, ekonomistas Kęstutis Glaveckas "Kauno dienai" sakė, kad būtina konkrečiai apibrėžti, ką valstybė daro, nuo kada daro ir kaip daro.

"Valstybės uždavinys šiuo atveju greičiau sukurti pagalvę tiems, kurie priversti pasitraukti iš rinkos. Pagalvę ne dėl to, kad būtų minkščiau sėdėti, o kad nepaskęstų. Kompensacijos svarbios individualiai veiklai, mažam ir vidutiniam verslui. Sumažėjus pajamoms trečdaliu būtina skubiau nuspręsti, ar jas skaičiuoti nuo kovo 1-osios, ar nuo kovo 25-osios. Tačiau jau balandis, – sakė K.Glaveckas. – Premjeras pasakė: neatleiskite žmonių, bus blogai. Bet nežinia per ilgai užsitęsė, tad verslas ėmėsi gelbėtis pats, racionalizavo gamybą, optimizavo darbuotojus. Tie, kurie pasirengė išgyventi blogus laikus, greičiausiai pateks į baudžiamųjų sąrašą."

Darbo kodekso galiojimas ir paskelbus ekstremalią situaciją nesustabdytas, darbuotojai ir atostogų leidžiami, ir atleidžiami pagal jį. Gal nereikėtų taip grėsmingai mosikuoti skaidrumo vėzdu?

"Manau, neturėtų būti mosikuojama, – kalbėjo parlamentaras. – Tas mosikavimas yra labiau emocinis dalykas, nereikėtų kreipti dėmesio, nesvarbu, ar premjeras tai būtų pasakęs, ar Dievas iš dangaus. Jei verslininkas mato, kad situacija bus bloga, jei darbuotojai tai mato ir irgi sutinka, kad reikia gelbėti tą verslą ir eina atostogų, tai teisėta.

Tą krizę, kuri dar tik prasidėjo, kaip tik reikėtų išnaudoti pertvarkai. Tai, ką daro vieni verslininkai, visi turėtų daryti. Kad visi pertvarkytų savo verslo organizavimą, kad racionalizuotų veiklą."

Ne visiems reikia paramos

Verslo valdymo paslaugų bendrovės "Mažeika ir partneriai" vadovaujantysis partneris Gintautas Mažeika teigia, kad verslui reikia atsakingai galvoti, ar tos valstybės paramos šiuo metu reikia. Ar prasminga? Yra tokių, kuriems labai reikia. Tai aktualu nedidelėms įmonėms, maitinimo įstaigoms, kepyklėlėms, sporto klubams, nedidelėms kelionių agentūroms, ten, kur dirba palyginti nedaug žmonių. Anot jo, didesnėms įmonėms reikėtų išmintingai žiūrėti. Labiau strategiškai, nes parama negali būti savitikslė.

"Dėl smulkiojo verslu daugmaž aišku. Didesniam verslui, sakyčiau, reikia pragmatiškai žiūrėti, – "Kauno dienai" sakė G.Mažeika. – Aišku, svarbus klausimas kaip išsilaikyti, išgyventi čia ir dabar. Bet, mano supratimu, verslui svarbesnis klausimas: o kas bus po to? Reikėtų žvelgti tris žingsnius į priekį, nors šiandien labai sudėtinga spręsti ką nors dėl ateities. Nes kol kas labai daug neaiškumų. Manau, balandžio antrojoje pusėje aiškumo bus daug daugiau.

Ir, kalbant apie optimizavimo sprendimus, darbuotojų skaičiaus mažinimą ar nemažinimą, reikėtų priimti sprendimus žiūrint į perspektyvą, į ateitį. Manau, dalis verslų tiesiog negalės būti tokie, kokie buvo iki koronaviruso pandemijos pradžios. Verslo aplinka labai pasikeis. Pasikeis ir verslo klientų, vartotojų lūkesčiai, norai. Daug labiau įsibėgės elektroninė prekyba, nes daug kas pabandys, jiems patiks ir  toliau naudosis. Verslas, pasikeitus aplinkybėms, privalės labai stipriai perrikiuoti savo procesus, verslo modelius."

Anot daugiau nei 20 metų darbo patirtį vadovaujant tarptautinėms, valstybinėms ir lietuviško privataus kapitalo, skirtingiems verslo sektoriams priklausančioms įmonėms sukaupusio G.Mažeikos, šiandien didžiausia verslo klaida būtų priimti sprendimus mažinti sąnaudas negalvojant keletą žingsnių į priekį.

"Beatodairiškai mažinant darbuotojų galima stipriai malkų priskaldyti, –  sakė žinomas verslo valdymo ekspertas. – Taip, gali taip išgyventi keletą mėnesių, bet po to pamatysi, kad esi nekonkurencingas, neįdomus rinkoje. Būtina žvelgti keletą mėnesių į priekį. Ir nereikia skubėti visko optimizuoti. Daug dirbame su stambiuoju, vidutiniu verslu. Jie neskuba."

Beje, LLRI tyrimų vadovė Guoda Azgurdienė, komentuodama COVID-19 krizės įveikimo priemones ir paramą gavusio verslo priimtus įsipareigojimus, pastebi ir kitą pusę – subsidijos neleidžia prisitaikyti įmonėms prie naujų aplinkybių.

"Realiai tai reiškia, kad įmonėms supančiojomos rankos – jos turės startuoti iš tos pozicijos, kurioje prasidėjo pauzė, nors akivaizdu, kad iš tos pozicijos jos negalės į rinką įšokti, – teigia G.Azgurdienė. – Juk paklausa pasikeitusi, rinkos perdalytos, įprastos grandinės sutrūkusios – viskuo reikia rūpintis iš naujo. Vadinasi, pauzėje dirbtinai pralaikyti darbuotojai vis vien rizikuoja tapti bedarbiais, tik šį kartą visi ir ilgam, nes gali bankrutuoti pats verslas – dings visos esamos ir artimojo laikotarpio potencialios darbo vietos. Jau nekalbant apie tas įmones, kurios gal ir išgyvens karantiną gavę subsidijų, bet nepajėgs išlaikyti už prastovos subsidiją prisiimtų įsipareigojimų išlaikyti darbo vietas nurodytą mėnesių skaičių karantinui pasibaigus."

Dideliems – mažiau bėdų

G.Mažeikos pastebėjimu, verslas šiuo metu elgiasi stebėtinai socialiai atsakingai tiek darbuotojų, tiek klientų, tiek partnerių atžvilgiu. Ieško sprendimų dėl mokėjimų, nuomos. Jis mato labai teigiamas tendencijas ir tikisi, kad jos nepasikeis. Yra didelis visų suinteresuotų pusių geranoriškumas. Socialinė atsakomybė yra aukšto lygio. Palyginti su 2008-ųjų krize, Lietuva labai labai pasikeitė.

Ar dažnas verslininkų klausimas verslo valdymo specialistams dėl darbuotojų mažinimo šiuo metu? Ekspertas sako, kad ne. Dauguma įmonių jau susitvarkė ir iki to. Be to, šiuo metu į klausimą, mažinti ar nemažinti, atsakyti neįmanoma, nes kai kurie verslo sektoriai pasikeis, keisis verslo aplinka, prekių ir paslaugų poreikis. Svarbesnis klausimas, jo teigimu, kaip pertvarkyti, perdėlioti verslo modelius, kainodarą, pardavimo sistemą ir t.t.

Jo teigimu, sunku visiems patarti, nes skirtingose įmonėse – skirtingos situacijos, sunku visiems vieną receptą rasti. Kai kurioms įmonėms valstybės parama nėra reikšminga, todėl geriau esą joms atsisakyti ir priimti teisingus sprendimus. G.Mažeika sako, kad tuos teisingus sprendimus būtina priimti nuolat, o ne atsidūrus krizės duobėje.

"Reikia žiūrėti, kas yra svarbiau: ar strategiškai teisingi sprendimai ir verslo tęstinumas, ar valstybės parama? Tarkime, yra koks nors  prekybos tinklas, turintis dešimt parduotuvių ir kažkiek prekiaujantis per elektroninės prekybos platformą, – sakė verslo valdymo ekspertas. –  Elektroninė prekyba sparčiai vystėsi, tad jau iki pandemijos pradžios dalį iš tų dešimties parduotuvių reikėjo uždaryti. Besikeičiant verslo aplinkai, laiku nebuvo priimti sprendimai. Dabar jau tikrai neišmintinga toliau išlaikyti tą pasenusį verslo modelį. Pasibaigus pandemijai, jos nebebus reikalingos ir, tikėtina, nebeatsigaus. Reikia žiūrėti bendriau: ar tokiam verslui prašyti valstybės paramos, ar reikia skolintis?

Mūsų verslo valdymo paslaugų bendrovė "Mažeika ir partneriai" dirba su didesniu verslu, atvirai pasakius, ten labai didelės bėdos nėra. Iš mūsų klientų tik viena įmonė turi didesnių sunkumų, bet ir iki tol ji tų sunkumų turėjo. Aišku, neigiama įtaka yra didelė, bet klausimų, ar užsidarys, ar bankrutuos, tikrai nekyla.

Skirtinguose versluose – skirtinga situacija. Pavyzdžiui, maisto gamybos sektoriuje pastaruoju metu stebimas nemažas augimas. Esminė problema yra ne tai, iš kur paramos gauti, bet ką daryti, kad darbuotojai nesusirgtų. O jei susirgs, iš kur pritraukti papildomos darbo jėgos."

Sausoki finansų šaltiniai

O vis dėlto, kas bus su tais, kurie tikisi subsidijų? Pirmadienį pranešta apie sutartį dėl 1,5 mlrd. eurų paskolų iš tarptautinių finansų institucijų, ketinama leisti euroobligacijas, skolintis vidaus rinkoje. Tą pačią dieną Vyriausybė paskelbė ekonomikos skatinimo kalendorių.

Pasak Vyriausybės, balandžio 10 d. startuos kita priemonė, pagal kurią mažos ir vidutinės įmonės galės kreiptis dėl paskolų, kad apmokėtų sąskaitas tiekėjams, su kuriais įmonės negalėjo atsiskaityti dėl sustabdytos veiklos.

Nuo balandžio 14 d. mažos ir vidutinės įmonės, kurios susidūrė su sunkumais dėl koronaviruso, galės kreiptis dėl paskolų likvidumui palaikyti (pinigus naudoti darbo užmokesčio daliai kompensuoti, nuomai ir kitoms būtinoms išlaidoms). Esą finansavimas bus skiriamas per vieną dieną.

Balandžio 15 d., ministrų kabineto atstovų teigimu, pradės veikti Pagalbos verslui fondas, skirtas COVID-19 ligos padariniams ekonomikai mažinti ir Lietuvoje veikiančių bendrovių likvidumui užtikrinti.

Didžiausias bankų klientų lūkestis šiuo metu – paskola su valstybės garantija įmonės likvidumui arba apyvartinėms lėšoms. Deja, Vyriausybei kuriant valstybės pagalbos verslui teikimo mechanizmą, bankai taip pat nutarė palūkėti su paskolomis.

Jeigu numatyta parama įmones pasieks tik po kelių savaičių, tai labai realu, kad dalis jų gali ir nebeišgyventi.

"Labai svarbu, kad pagalbos verslui priemonės atitiktų laikmečio realijas ir prognozes. Tuo metu nepagrįsti pažadai ir neišpildyti lūkesčiai gali padidinti įtampas finansinių sunkumų turinčioms įmonėms", – teigė Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovas Mantas Zalatorius.

LBA skelbia, kad per tris savaites nuo karantino paskelbimo Lietuvoje finansų sektoriaus klientų lūkesčiai kardinaliai pasikeitė. Paskolų būstui, investicijoms ar verslo plėtrai paklausa sumažėjo kone perpus. Daugėja norinčiųjų skolintis apyvartinėms lėšoms.

Prasidėjus karantinui, pasak LBA, į bankus kreipėsi daugiau nei tūkstantis paskolas turinčių įmonių, kurioms kyla problemų dėl COVID-19 ir kurios domisi finansavimo galimybėmis. Šiuo metu bankai priėmė jau per 500 sprendimų dėl verslo paskolų atidėjimo ar restruktūrizavimo. Beje, finansinių įsipareigojimų turintiems klientams  paskolų įmokų atidėjimas ir kitos pagalbos priemonės nėra taikomos automatiškai. Tam būtinas paties kliento kreipimasis.

"Besiklostanti situacija atspindi ekonominį neapibrėžtumą ir atsakingą klientų požiūrį: nesant tikriems dėl ateities, svarius finansinius sprendimus dėl skolinimosi geriau atidėti, kol atsiras daugiau aiškumo. Tačiau neturintiems sukauptos finansinės pagalvės sunkmečiui, kuris COVID-19 atveju buvo visiškai netikėtas, jau dabar labai reikalinga finansinė pagalba", – aiškino M.Zalatorius.

Tiesa, LBA atkreipia dėmesį: kadangi bankų paskolų portfelis yra tiesiogiai proporcingas BVP, bankininkų prognozėmis, traukiantis BVP, gali trauktis ir paskolų portfelis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

valstybe

valstybe portretas
turi gelbet valstybines imones,o ne prixvatintas,kurios valstybei spyga visada rodo ... .

ES Pasiulymas

ES Pasiulymas portretas
LSA D. Gedvilas kelia panika sukurk statybininku paramos fonda ir bus ok
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių