Verslas sveikina Vyriausybės žadamą pagalbą: pagaliau sulaukėme atsako

Verslo atstovai sveikina Vyriausybės planus artimiausią pusmetį verslui skirti apie 2,5 mlrd. eurų išaugusioms energetikos kainoms sušvelninti.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad valdžia kitų metų valstybės biudžete numatydama paramą verslui, jį išgirdo.

„Visi pasiūlymai, apie kuriuos mes kalbėjome jau du mėnesius, pagaliau sulaukė atsako, tačiau svarbiausia, kad buvo pasirinktas greitos reakcijos ir politinių kompromisų kelias“, – pranešime penktadienį sakė jis.

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas priemones verslui taip pat vertina teigiamai, tačiau, pasak jo, svarbu, kaip tai bus įgyvendinta praktiškai.

„Galima labai pozityviai vertinti. Galbūt ne taip pozityviai, jeigu lyginsime su Latvija ar Estija, kokios ten yra numatomos priemonės. Bet įvertinus, kad mes labai sunkiai ėjome į šį sprendimą, ir aš manau, kad labai stipriai paveikė neseniai Latvijoje priimtas paketas padėti verslui“, – BNS sakė D. Arlauskas.

„Turime ne visiškai linksmą patirtį iš kovidinio laikotarpio, kai buvo mesti verslui gelbėti dideli pinigai, bet kai reikėjo visa tai realizuoti praktiškai... Jeigu prisiminsime įvairius patalpų nuomos momentus, vieni gavo (pinigų – BNS), kiti negavo. Biurokratai vertino su padidinamu stiklu, kad kažkas neatitinka, po to buvo prieita iki teismų (...) Koks bus šios idėjos praktinis realizavimas, man čia labai daug neaiškumų“, – pridūrė jis. 

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius BNS teigė, kad Vyriausybės numatytos priemonės verslui yra „sveikintinas dalykas“.

Lietuvos verslo konfederacijos vertinimu, itin svarbi žinia, kad verslui pusmečiui bus kompensuojama 50 proc. elektros rinkos kainos, kuri viršija visuomeninio tiekimo kainą – 24 centus už kilovatvalandę dabar ir nuo 2023 metų – 28 centus.

Visi pasiūlymai, apie kuriuos mes kalbėjome jau du mėnesius, pagaliau sulaukė atsako.

D. Arlauskui toks elektros kainų verslui kompensavimo modelis, atsižvelgiant į dabartinius infliacinius rodiklius, yra teisingas bei skatinantis investuoti įmones į energijos taupymo priemones.

„Mes puikiai suprantame, kad tai kainuoja biudžeto pinigus ir sukelia infliacinius procesus. Bet kurie pinigai, kurie į rinką ateina nenatūraliai, kelia infliaciją. (...) Jeigu Vyriausybė viską dengtų, tai būtų nevisiškai sąžininga kitų atžvilgiu (investavusių į taupymo priemones – BNS), nes ta dengimo dedamoji tuomet būtų žymiai didesnė, negu įmonių investuotas pelnas į energijos taupymą“, – teigė D. Arlauskas.

„Teisingumo prasme, aš manau, kad per pusę (kompensuoti išlaidas už elektrą – BNS) yra teisinga, nes tai priverčia investuoti“, – pridūrė jis.

Pasak V. Janulevičiaus, šis modelis yra tam tikras Vyriausybės ir verslo atsakomybės pasidalijimas.

„Man atrodo, kad tai yra toks partneriškas sprendinys, kad mes pasidaliname atsakomybe kartu su Vyriausybe, ir verslas, kuris moka mokesčius, prisiima pusę rizikos, o kitą pusę prisiima valstybė“, – BNS sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.

Pasak A. Romanovskio, teigiamai vertintini ir sprendimai įmonėms leisti atidėti įmonių mokamus mokesčius, stabdyti mokesčių išieškojimo procedūras, suteikti subsidijas energijai imlioms įmonėms.

„Mokesčių atidėjimas, lengvatinės paskolos, subsidijos ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos – tai tos priemonės, kurios pasiteisino per pandemiją, ir kurias administruoti valstybė turi patirties, todėl šie pasirinkimai yra teisingi ir neabejojame, kad bus įgyvendinti efektyviai“, – tvirtina A.  Romanovskis.

Man atrodo, kad tai yra toks partneriškas sprendinys, kad mes pasidaliname atsakomybe kartu su Vyriausybe, ir verslas, kuris moka mokesčius, prisiima pusę rizikos, o kitą pusę prisiima valstybė.

Anot V. Janulevičiaus, planuojamos 30 mln. eurų subsidijos energijai imlioms įmonėms labiausiai pagelbės apdirbamosios pramonės sektoriui. 

Vyriausybės pasiūlymą pratęsti PVM lengvatą viešojo maitinimo paslaugoms tik pusmečiui A. Romanovskis vertina kaip kompromisinį.

Pasak V. Janulevičiaus, svarbu stebėti tai, kokios pagalbas priemones verslui taiko pagrindinės Lietuvos eksporto partnerės.

„Jeigu sąlygos bus labai skirtingos ir kai kurios kitos šalys subsidijuos savo verslą stipriau nei mes patys, tai ilgainiui, aišku, gali atsirasti konkurenciniai nesklandumai, ir mes galime prarasti rinkas ir klientus, kuriuos mes taip sunkiai rinkome pastaruosius trisdešimt metu“, – teigė V. Janulevičius.

„Reikia tik toliau stebėti, kiek priemonių, kokiame jos komplekse ir kaip jos dera su viena su kita ir žiūrėti aplinką, esančią Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Skandinavijoje“, – pridūrė jis. 

D. Arlauskas įsitikinęs, kad padedant verslui suvaldyti energijos išlaidas svarbi ir Europos Komisijos pagalba.

„Tie pusė metų labai greitai prabėgs. Mums reikia garantijos, kas bus pavasarį. Be Europos Komisijos mes neišsiversime“, – teigė D. Arlauskas.  

Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, bendras poreikis verslo paramai yra apie 2,476 mlrd. eurų, iš kurių 1,2 mlrd. eurų – pagal mokestines paskolų sutartis ir mokesčių atidėjimas pusmečiui, 446 mln. eurų – energijos kainų poveikio švelninimui, 600 mln. – saulės elektrinių diegimui, 60 mln. eurų – PVM lengvata maitinimo įstaigoms.

Išlaidos energijai bus kompensuojamos nuo lapkričio, pateikus spalio sąskaitas, į jas pretenduoja energijai imlios įmonės. „Mokestinės atostogos“ pradedamos nuo lapkričio.



NAUJAUSI KOMENTARAI

:)))

:))) portretas
is kokiu blusu ta pagalba??? kokiu nauju mokesciu laukt eiliniui lietuviui?

Valio!!!

Valio!!! portretas
Pelnai - nemazes!
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių