- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Renovuojamų daugiabučių butų savininkams valstybė skiria finansinę paramą. Be to, gyventojai gali pasinaudoti kreditais su lengvatinėmis palūkanomis, kurie skirti energinį efektyvumą didinančioms priemonėms bei atsinaujinančių energijos šaltinių diegimui. O asmenims, turintiems teisę gauti kompensaciją už šildymą, visos renovacijos išlaidos padengiamos 100 proc.
30 proc. parama renovacijai suteikiama, kai po daugiabučio atnaujinimo pasiekiama ne mažesnė kaip C energinio naudingumo klasė. Taip pat valstybė 100 proc. kompensuoja projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros vykdymo išlaidas. Gyventojams suteikiama papildoma 10 proc. parama, įsidiegiant specifines energinį efektyvumą didinančias priemones.
Alternatyviems energijos šaltiniams, kurie padeda ne tik sutaupyti išlaidoms už komunalinius mokesčius, bet ir prisideda prie gamtos tausojimo, yra numatyta papildoma valstybės parama. Gyventojai, nusprendę įsidiegti saulės jėgaines, saulės kolektorius, geometrinius siurblius ir pan., gali pasinaudoti 30 proc. kompensacija.
Ne visiems renovacija kainuoja
Nors valstybė teikia paramą visiems šalies gyventojams, kurie renovuoja savo daugiabučius, tačiau net ir ja pasinaudoję ne visi butų savininkai išgali modernizuoti savo būstą. Gyventojams, kuriems renovacijos finansinė našta yra per sunki, valstybė suteikia 100 proc. paramą. Aplinkos projektų valdymo agentūra primena, kad asmenys, norėdami išlaikyti teisę į šildymo kompensaciją ir gauti paramą būsto atnaujinimui, privalo dalyvauti namo atnaujinimo procese ir jam pritarti.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjo Tomo Kavaliausko, nuo šių metų didesnė dalis gyventojų gali dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje nemokamai. Teisė į kredito, paimto daugiabučio namo renovacijai, ir palūkanų apmokėjimą tiesiogiai susieta su asmens teise į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Siekiant sumažinti finansinę naštą nepasiturintiems gyventojams dėl padidėjusios šilumos kainos, nuo 2022 m. pradžios sudarytos palankesnės sąlygos gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją – du kartus padidintas valstybės remiamų pajamų dydis, nevertinamas asmens turimas turtas.
„2022 m. I m. vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo išlaidų kompensacijas gavo apie 158 tūkst. gyventojų, tai yra maždaug 66 proc. daugiau nei pernai tokiu pat metu. Iš jų beveik 17 tūkst. kartu gavo ir 100 proc. kompensaciją už renovacijos paskolą bei palūkanas. Išlaidos šildymo kompensacijoms sudarė apie 22 mln. Eur, o būsto renovacijos paskoloms ir palūkanoms – 1,8 mln. eurų“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas T.Kavaliauskas.
Įgyvendinus šiuos pokyčius teisę gauti kompensacijas už šildymą, kartu ir dalyvauti renovacijoje nemokamai, įgijo ir dalis vidutines pajamas gaunančių šalies gyventojų.
Lanksčios paskolos sąlygos
Daugiabučių energinio efektyvumo didinimo priemonėms įgyvendinti yra skiriamos lengvatinės paskolos, kurios užtikrina lanksčias sąlygas ir kitas naudas gyventojams. Pirmus penkerius metus kredito metinė palūkanų norma neviršys 3 proc., paskolai nėra taikomi jokie paskolos pasirašymo, išmokėjimo ar kiti papildomi mokesčiai.
Gyventojams suteikiama galimybė paskolą ar jos dalis grąžinti anksčiau sutartyje numatyto laiko, netaikant jokių papildomų mokesčių. Taip pat butų savininkai paskolos grąžinimą ir palūkanų mokėjimą gali ir atidėti, t. y. paskolą pradėti grąžinti tik pabaigus visus rangos darbus bei gavus valstybės paramą.
Daugiau informacijos nemokama telefono linija 8 614 99 699.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Armonaitė: lūžis Lietuvos bankų sektoriuje įvyks, kai ateis dar vienas žaidėjas18
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vokietijos banko „Commerzbank“ sprendimas ateiti į Lietuvą dar nerodo lūžio taško šalies sektoriuje. Anot jos, lūžis įvyks tada, kai atvyks dar vienas žai...
-
Baltijos šalys sieks didesnių ES investicijų į bendrų jungčių projektus3
Baltijos šalys sieks didinti europinį finansavimą strateginiams transporto projektams, gerinantiems karinio mobilumo jungtis su Europa. ...
-
A. Kubilius: lietuviai nori mokesčių kaip Šveicarijoje, o paslaugų kaip Skandinavijoje15
Lietuvos kandidatas į eurokomisarus Andrius Kubilius mokesčių reformą įvardija vienu iš šiandieninės valstybės prioritetų. Anot jo, Lietuva turėtų apsispręsti kokiu keliu ji eina – ar panašiu į Šveicarijos, ar į &...
-
LSMU Kauno ligoninė atleidžia 42 darbuotojus6
Ketvirtus reorganizacijos metus skaičiuojanti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninė atleidžia 42 iš daugiau nei 3 tūkst. darbuotojų. ...
-
Uždarius pasienio punktus su Baltarusija, į Lietuvą ėmė plūsti iš Rusijos įvežamos cigaretės
Šiemet didžioji dalis kontrabandinių cigarečių krovinių buvo sulaikyta Rusijos pasienyje – prie šios valstybės sienų sulaikomos kontrabandos dalis išaugo nuo 1 proc. pernai iki 77 proc. šiemet. ...
-
Politikai nesutarė dėl mokesčių reformos: kritikavo konservatorių siūlytą projektą
Seimo rinkimuose dalyvausiančių politinių partijų lyderiai nesutaria, kaip turėtų atrodyti mokesčių reformą. Konservatoriams oponuojantys politikai vieningai sutaria tik dėl to, kad dabartinė mokesčių sistema nėra efektyvi, o valdančiųjų bandy...
-
Kauno rajone sustabdyta gyvūnų veisėjo veikla: neįsileido VMVT inspektorių
Kauno rajone gyvūnų veisėjui neįsileidus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektorių, nutarta jam skirti baudą ir sustabdyti jo veiklą, pranešė VMVT. ...
-
Prezidentas: Seime likę mokesčių pakeitimai nėra reforma2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad parlamente likę svarstytini su mokesčiais susiję pakeitimai nebėra mokesčių reforma. Šalies vadovas tikisi, kad Seimas svarstys jo pasiūlymą dėl papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio už vaikus. ...
-
G. Nausėda: siūlomi pasitraukimo iš pensijų kaupimo būdai – per siauri ir ribojantys2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad naujausi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymai, kaip žmonės anksčiau laiko galėtų pasitraukti iš pensijų kaupimo antrojoje pakopoje, yra ribojantys ir per siauri. ...
-
G. Nausėda: Lietuva gynybai kasmet turėtų skirti bent iki 3,5 proc. BVP15
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva gynybai kasmet turėtų skirti bent 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). ...