- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės kontrolė tvirtina Finansų ministerijos parengtą 2020-2023 m. ekonominės raidos scenarijų ir pabrėžia, kad išlieka rizika, jog, pasikeitus vidaus ir išorės sąlygoms, lemiančioms reikšmingą ekonominės situacijos pablogėjimą, scenarijus gali neišsipildyti.
Šių metų pirmų trijų ketvirčių Lietuvos ekonomikos susitraukimas buvo mažesnis, nei tikėtasi, ir siekė 0,8 proc. Šiuo laikotarpiu mažėjo vidaus vartojimas ir investicijos, tačiau realiojo bendrojo vidaus produkto kritimą sušvelnino trečiąjį ketvirtį atsigavęs prekių eksportas. Vis dėlto, tikėtina, kad per antrąjį karantiną įvesti apribojimai lems prastesnius ketvirtojo ketvirčio privataus vartojimo rezultatus. Numatoma, kad Lietuvos realusis BVP šiemet susitrauks 1,5 proc., 2021 m. projektuojamas 2,8 proc. augimas.
„Vakcinos nuo COVID-19 patvirtinimas suteikia santūraus optimizmo dėl pandemijos suvaldymo, tačiau tai savaime negarantuoja greito Lietuvos ekonomikos atsigavimo 2021 m. Atsigavimas priklausys nuo to, kaip seksis įveikti su skiepijimo procesu susijusius iššūkius: vakcinos gamyba, atgabenimu, paskirstymu ir gyventojų skiepijimosi aktyvumu. Pažymėtina, kad svarbios ir kitos vidaus ir išorės rizikos bei verslo ir gyventojų galimybės prisitaikyti prie greitai besikeičiančios aplinkos“, – pranešime cituojamas valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyriausiasis specialistas Jaroslavas Mečkovskis.
Vyriausybės taikytos priemonės pirmosios COVID-19 bangos laikotarpiu galėjo padėti įmonėms atlaikyti finansinius nuostolius, tačiau, prasidėjus antrajai pandemijos bangai, parama tampa dar svarbesnė. Vis dėlto priimti sprendimai prisidėjo prie augančio valdžios sektoriaus deficito ir skolos lygio. Dėl šios priežasties ekonomikos skatinimo priemonių tikslingumo svarba išlieka, siekiant, kad šiuo laikotarpiu prisiimti įsipareigojimai nebūtų pertekliniai.
Vidaus rizikos veiksniai išlieka susiję su vidaus paklausa, vartotojų lūkesčiais ir darbo rinka. Dėl COVID-19 plitimo įvesti apribojimai mažina vidaus vartojimą ir didina su darbo santykiais susijusių pajamų neapibrėžtumą. Atsižvelgiant į tai, vartotojų lūkesčiai gali prastėti, o taupymo lygis augti. Taip pat išlieka nedarbo lygio sumažinimo iššūkis vidutiniu laikotarpiu, labai priklausantis nuo ekonomikos atsigavimo.
Augantis COVID-19 pandemijos mastas neigiamai veikia pasaulio ekonomikas, išlieka ir rizikos geopolitinėje situacijoje. Atnaujinti karantino apribojimai turi neigiamos įtakos tarptautinei prekybai, turizmui ir paslaugų sektoriui ir atitinkamai skatina peržiūrėti ekonomikų atsigavimų prognozes. Prie neapibrėžtumo geopolitinėje situacijoje prisideda auganti kietojo „Brexit“ tikimybė, artėjant pereinamojo laikotarpio terminui.
Fiskalinė institucija atnaujino Lietuvos ekonomikos temperatūros diagramą. Joje pateikta 2020 m. prognozė rodo, kad iki COVID-19 plitimo pradžios kilusi ekonomikos temperatūra sumažėjo ir, tikėtina, nesieks 2017-2019 m. lygio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pagaliau: M. Riomerio gatvėje išasfaltuota dalis siaubingai duobėtos aikštelės8
M.Riomerio gatvėje, šalia prekybos centro „Šilas“ ir baro-kavinės, daug metų kauniečius piktino labai apleista, siaubingai duobėta aikštelė. Šią savaitę didesnė dalis aikštelės buvo išasfaltuota. ...
-
Lietuviai pamėgo miško viešbučius3
Lietuviai ne tik šluoja nekilnojamąjį turtą, bet ir vis dažniau dairosi prabangaus poilsio. Vienai nakvynei negaili ir 100 eurų, net jei iki jos tenka belstis šimtus kilometrų, gyventi palapinėje ar miško namelyje be civilizacijos i...
-
ŽŪM: vidutinės natūralaus pieno supirkimo kainos per metus padidėjo 3,3 proc.
Šių metų kovo mėnesį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 321 eurų už toną – 0,5 proc. didesnė, palyginti su praėjusiu mėnesiu, kai ji siekė 319,3 euro už t, praneša Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
Kūrybiniams verslams – kur kas didesnės paramos galimybės
Atsižvelgiant į kultūros sektoriaus atstovų lūkesčius ir pastabas, Kultūros ministerijos iniciatyva į naująją subsidijų skyrimo tvarką įtrauktos priemonės, kur kas parankesnės smulkiosioms įmonėms. ...
-
ŽŪM: paramą nuo šiol galės gauti visi ūkininkaujantys ekologiškai
Pakeitus Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisykles, nuo šiol paramą galės gauti visi ekologiškai ūkininkaujantys pareiškėjai, atitinkantys e...
-
G. Skaistė: neviešinti 2,2 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimo plano prašė EK3
Finansų ministrė nesutinka su kritika Vyriausybei rengiant 2,2 mlrd. eurų vertės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Pasak Gintarės Skaistės, planas buvo derinamas su socialiniais partneriais, o jo kol kas neviešinti prašė E...
-
Kūrybiniams verslams – kur kas didesnės paramos galimybės
Atsižvelgiant į kultūros sektoriaus atstovų lūkesčius ir pastabas, Kultūros ministerijos iniciatyva į naująją subsidijų skyrimo tvarką įtrauktos priemonės, kur kas parankesnės smulkiosioms įmonėms. ...
-
EK: rengiant ekonomikos gaivinimo planą būtina tartis su socialiniais partneriais1
Finansų ministrei pareiškus, kad 2,2 mlrd. eurų vertės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas iki šiol nebuvo pristatytas visuomenei Europos Komisijos (EK) prašymu, pastaroji teigia raginanti Vyriausybę būti kuo atviresnę ...
-
ŽŪM: perėjimas prie žiedinės ekonomikos paskatintų regionų plėtrą
Aptardama žiedinės ekonomikos poveikį žemės ūkiui, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vyriausioji patarėja Dalia Miniataitė teigia, kad, iškastinius išteklius pakeitus bioištekliais, bus ne tik skatinama tvaresnė ekonomika, bet ir...
-
I. Šimonytė: kiek man žinoma, EK priekaištų dėl Ekonomikos gaivinimo plano Lietuvai neturi5
Reaguodama į prezidento kritiką dėl Ekonomikos gaivinimo plano, teigiant, kad jis rengiamas nesitariant su socialiniais partneriais, o europinės institucijos jį vertina gana prastai, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad, jos žiniomis, Europos Kom...