- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Valstybės kontrolė su savivaldybėmis atliks bendrą NT auditą
-
Valstybės kontrolė su savivaldybėmis atliks bendrą NT auditą
-
Valstybės kontrolė su savivaldybėmis atliks bendrą NT auditą
-
Valstybės kontrolė su savivaldybėmis atliks bendrą NT auditą
-
Valstybės kontrolė su savivaldybėmis atliks bendrą NT auditą
-
Valstybės kontrolė su savivaldybėmis atliks bendrą NT auditą
-
Valstybės kontrolė su savivaldybėmis atliks bendrą NT auditą
-
Valstybės kontrolė su savivaldybėmis atliks bendrą NT auditą
-
Valstybės kontrolė su savivaldybėmis atliks bendrą NT auditą
-
Valstybės kontrolė su savivaldybėmis atliks bendrą NT auditą
-
Valstybės kontrolė su savivaldybėmis atliks bendrą NT auditą
-
Valstybės kontrolė su savivaldybėmis atliks bendrą NT auditą
-
Valstybės kontrolė su savivaldybėmis atliks bendrą NT auditą
-
Valstybės kontrolė su savivaldybėmis atliks bendrą NT auditą
-
Valstybės kontrolė su savivaldybėmis atliks bendrą NT auditą
-
Valstybės kontrolė su savivaldybėmis atliks bendrą NT auditą
Valstybės kontrolė kartu su savivaldybėmis atliks bendrą jų nekilnojamojo turto (NT) auditą, kurio metu sieks išsiaiškinti, ar šalies savivaldybėse NT valdomas kryptingai ir kompleksiškai.
Ketvirtadienį susitarimas dėl bendro audito pasirašytas su 48-omis savivaldybėmis. Iš viso prisijungti planuoja 58-ios savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos.
Savivaldybių NT turtas, kaip nurodo Valstybės kontrolė, sudaro didžiausią nacionalinio NT dalį – apie 63 proc.
Ketvirtadienį, prieš pasirašant susitarimą su savivaldybėmis, valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys sakė, kad kol kas nėra informacijos apie savivaldybių NT.
„Jei pasižiūrėsime, ką žinome savo valstybėje apie valstybės nekilnojamąjį turtą, tai ten, kur yra žodis „savivaldybės“, mes turime tik raudonus klaustukus. Nėra jokios informacijos valstybėje apie savivaldybių nekilnojamąjį turtą“, – sakė A. Dulkys.
„Iki šiol matome, kad valstybės turtas savivaldybėms perduodamas dėl funkcijų vykdymo, tačiau šis iškart parduodamas, pasitaiko nuomos lengvatinėmis sąlygomis“, – kalbėjo valstybės kontrolierius.
Tuo metu Savivaldybių kontrolierių asociacijos prezidentas Gintaras Radavičius sakė, kad valstybė neturi vizijos, kaip naudoti NT, todėl kyla klausimų, kaip jis yra valdomas.
„Jei nežinoma, koks yra turtas, be abejo, jis nėra naudojamas tenkinant viešuosius interesus. Mes matome tam tikrų dalykų dėl panaudos sutarčių teisėtumo ir terminų. Mes matome klausimus dėl lengvatinės nuomos, ar tikrai ji sudaroma su subjektais savivaldybės socialinėms funkcijoms vykdyti“, – kalbėjo G. Radavičius.
„Žiūrime, ar savivaldybės socialinis būstas yra pritaikomas neįgaliesiems ten, kur yra tas poreikis. Taip pat pastebime, kad yra nemažėjantis avarinės būklės NT skaičius“, – sakė G. Radavičius.
Pasak jo, Šilalės ir Pagėgių savivaldybės audite nedalyvaus, nes kontrolės ir audito tarnybos šiuose miestuose turi po vieną darbuotoją.
„Pagal įstatymą kiekvienoje savivaldybėje turi būti įsteigta kontrolės ir audito tarnyba, kurioje turi būti ne mažiau kaip du darbuotojai. Šilalės ir Pagėgių savivaldybės turi po vieną darbuotoją, ir kadangi yra įstatymo nustatytos kitos prievolės, jos yra fiziškai nepajėgios atlikti papildomą auditą. Mes apgailestaujame, kad ten nėra antro darbuotojo, bet tai yra objektyvu“, – teigė G. Radavičius.
Auditą planuojama baigti 2020 metų lapkritį.
Pernai atliktas auditas parodė, kad šalyje nėra ilgalaikių gairių, kaip turi būti valdomas valstybės NT, nevertinama, kiek NT reikia valstybės funkcijoms atlikti, o kiek jo nėra naudojama šioms funkcijoms atlikti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...