- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybei skyrus vienodo dydžio finansinę paramą Konstantinopoliui ir Maskvai pavaldžioms stačiatikių bendruomenėms Lietuvoje, Finansų ministerija aiškina, jog toks sprendimas daugiausia susijęs su dešimtimis tūkstančių į Lietuvą po Rusijos invazijos atvykusių ukrainiečių.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė, paskirsčiusi tradicinę kasmetinę paramą tradicinėms religinėms bendruomenėms Lietuvoje, Maskvos patriarchatui pavaldžiai Lietuvos stačiatikių arkivyskupijai ir neseniai įsisteigusiam Konstantinopolio patriarchato egzarchatui numatė po vienodai – 77,6 tūkst. eurų.
Parama bendruomenėms yra skiriama pagal tikinčiųjų skaičių.
Paskutinio 2021 metais atlikto gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje yra apie 105 tūkst. stačiatikių, tačiau Finansų ministerija teigia, kad šis skaičius neatspindi realios padėties, nes ortodoksų bendruomenė reikšmingai išaugo nuo 2022 metų.
„Šių metų pradžioje įsteigta dar viena ortodoksų (stačiatikių) religinė bendrija – Visuotinio patriarchato Egzarchatas Lietuvoje, kuri vienija dalį dėl Rusijos karo veiksmų prieš Ukrainą į Lietuvą atvykusių beveik 84 tūkst. Ukrainos piliečių, kuriems buvo suteikta laikinoji apsauga Lietuvoje“, – BNS antradienį pateiktame komentare nurodė ministerija.
„Duomenys apie nuo karo į Lietuvą pabėgusių Ukrainos piliečių išpažįstamą tikėjimą nėra renkami, tačiau ortodoksų (stačiatikių) tikėjimas – dominuojantis Ukrainoje“, – teigė ji.
Duomenys apie nuo karo į Lietuvą pabėgusių Ukrainos piliečių išpažįstamą tikėjimą nėra renkami, tačiau ortodoksų (stačiatikių) tikėjimas – dominuojantis Ukrainoje.
Anot ministerijos, nesant jokių paneigiančių objektyvių duomenų, manytina, kad dėl Rusijos invazijos į Lietuvą pasitraukę Ukrainos piliečiai savo tikėjimą yra linkę išpažinti karą smerkiančio Konstantinopolio patriarchato, o ne Maskvos patriarchato bendruomenėse.
„Be to, 2022-2023 metais į Lietuvą taip pat atvyko per 23 tūkst. Baltarusijos piliečių, kurių reikšminga dalis išpažįsta ortodoksų (stačiatikių) tikėjimą“, – teigiama komentare.
Lėšos tradicinėms religinėms bendruomenės finansų ministro įsakymu skiriamos kiekvienų metų pradžioje. Šiemet joms paskirstyta tiek pat, kiek ir praėjusiais metais – beveik 1,69 mln. eurų.
Pernai, kai Maskvos patriarchatui pavaldi Lietuvos stačiatikių arkivyskupija buvo vienintelė ortodoksų bažnyčia Lietuvoje, jai skirta 81,3 tūkst. eurų.
Kadangi skiriamas finansavimas religinėms bendruomenėms nesikeitė, stačiatikiams iš viso paskirta paramos dalis, lyginant su pernai, beveik dvigubai išaugo kitų bendruomenių sąskaita.
Lietuvos stačiatikių arkivyskupija išsamiai sprendimo dėl paramos paskirstymo nekomentavo.
„Esame dėkingi Lietuvos valstybei, kuri kasmet skiria mums finansinę paramą. Kalbant apie paramą kitoms religinėms organizacijoms, manome, kad tai yra atitinkamų Lietuvos Respublikos valstybės institucijų vidaus reikalas“, – komentare BNS nurodė arkivyskupijos kanceliarija.
Įsakymas patvirtintas praėjus beveik dviem savaitėms po to, kai, gavusi Teisingumo ministerijos leidimą, Konstantinopolio stačiatikių bendruomenė įsiregistravo kaip Visuotinio patriarchato egzarchatas Lietuvoje.
Valstybės pripažinimas po Rusijos invazijos į Ukrainą susikūrusiai naujai bažnytinei struktūrai ir suteikė galimybes gauti valstybės finansinę paramą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: per savaitę dyzelinas Lietuvoje pabrango 1 proc.
Pastarąją savaitę Lietuvoje dyzelinas pabrango 1,1 proc., o benzinas nežymiai atpigo – jo kaina sumažėjo 0,2 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pirmadienį šalies degalinėse dyzelinas vidutiniškai kainavo 1,3...
-
EP nusprendė metams atidėti draudimą alinti miškus ir sušvelninti kai kurias nuostatas
Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį nusprendė metams atidėti taisykles, įpareigojančias įmones užtikrinti, kad Europos Sąjungoje (ES) parduodamų produktų gamybai nebuvo naikinami miškai, taikymą. ...
-
VERT: antrojo jūros vėjo parko elektros pardavimo kaina – 75–126 eurai už MWh1
Pirmadienį planuojamo skelbti antrojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurso, kurio dalyviai galės pretenduoti į valstybės skatinimą, nugalėtojas elektros megavatvalandę (MWh) turės parduoti po 75–126 eurus. ...
-
Užimtumo tarnyba: vis daugiau gyventojų įsitraukia į remiamas mokymo programas
Šiemet pusantro karto daugiau gyventojų įsitraukė į Užimtumo tarnybos remiamas mokymo programas. Tarnybos duomenimis, jose pradėjo dalyvauti 14,8 tūkst. asmenų. ...
-
Visuomeninės elektros kainos viršutinė riba nuo sausio didės1
Visuomeninės elektros kainos, kurią moka nepriklausomo tiekėjo dar nepasirinkę trečiojo rinkos liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, viršutinė riba nuo sausio didėja maždaug 1–4 proc. ...
-
Kaunietė: neketinu rūšiuoti maisto atliekų63
Jau du mėnesius Kaune reikia rūšiuoti virtuvėje susidarančias atliekas, mesti jas į specialius konteinerius. Tačiau kai kurie gyventojai to neketina daryti. Priežastis paprasta – nepatogu. ...
-
Paradoksali situacija: valdininkų atlyginimai auga sparčiau nei privataus sektoriaus5
Lietuvoje klostosi paradoksali situacija. Viešojo sektoriaus darbuotojų algos kyla taip sparčiai, kad privatus verslas nebepaveja. Verslininkai sako, kad bėda ne patys atlyginimai, o tai, kad valdininkų turime kur kas daugiau nei išsivysčius...
-
Vyriausybė išplėtė Gynybos fondo lėšų panaudojimą1
Vyriausybė išplėtė spalį pradėjusio veikti Gynybos fondo lėšų panaudojimo galimybes. ...
-
Lietuvos bankas išleis progines monetas dirbtiniam intelektui bei Mažajai Lietuvai
Lietuvos banko (LB) šiemet ir kitais metais išleis progines monetas, skirtas dirbtiniam intelektui bei Mažajai Lietuvai. ...
-
Vyriausybė leido pirkti 155 mm sviedinius iš „Rheinmetall“ be konkurso3
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad 155 mm artilerijos sviediniai, skirti Lietuvos kariuomenės naudojamoms vokiškoms PzH 2000 ir įsigytoms prancūziškoms „Caesar“ savaeigėms haubicoms, iš Vokietijos gynybos pramonės mil...