- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Koronaviruso krizei sudavus smūgį Lietuvos ekonomikai, šalies įmonių likvidumo būklė yra geresnė nei per 2008-2009 metų krizę, tačiau išlieka ir rimtų rizikų, sako Lietuvos banko vadovas.
„Kalbant apie įmones, įmonių likvidumo situacija yra tikrai geresnė negu buvo 2008-2009 metais, nes įmonės, kalbant apie skolas finansų institucijoms, yra geresnėje situacijoje. Bet tą skolą, arba skolos dydį finansų institucijoms, yra pakeitusios tarpusavio skolos. Visų pirma paminėtina prekybos skola“, – penktadienį spaudos konferencijoje kalbėjo Vitas Vasiliauskas.
Tačiau jis pabrėžė, kad išlieka rizika, jog trūkinėjančios atsiskaitymo grandinės gali įgyti „sniego gniūžtės efektą“. Pasak V. Vasiliausko, dabar rengiama vadinamoji užskaitos tvarka, tačiau ją įgyvendinti nėra paprasta.
„Todėl rizika, kurią mes matome šiame kanale, yra labiausiai susijusi būtent su tos atsiskaitymų grandinės sutrūkinėjimo galimybe. (...) Jeigu jinai pradės riedėti kaip sniego gniūžtė, tada situacija nebus gera. Todėl mes šiuo metu dirbame ties tuo taip vadinamu užskaitos mechanizmu, kuris teoriškai atrodo gerai, praktiškai jį įgyvendinti dar yra daug problemų ir dar reikia ilgą kelią nueiti“, – sakė V. Vasiliauskas.
Lietuvos banko ekonomistų skaičiavimais, tiesiogiai nukentėjusių nuo COVID-19 įmonių paskolų portfelis siekia apie 4 mlrd. eurų, arba apie 40 proc. viso įmonių paskolų portfelio.
V. Vasiliauskas rėmėsi Statistikos departamento apklausos rezultatais – pagal juos balandį maždaug 13-18 proc. įmonių savo finansinę padėtį vertino kaip pablogėjusią. Pasak jo, gegužės mėnesį skaičiai iš esmės nesikeitė ir tai galima vertinti kaip situacijos stabilizavimąsi.
„Lyginant su didžiausia mums žinoma krize (...) skirtumai, matome, akivaizdūs. Tai, be abejo, guodžia“, – pridūrė LB valdybos pirmininkas.
Centrinio banko teigimu, greito reagavimo priemonės ir sukaupti įmonių rezervai padėjo verslui atlaikyti dėl karantino Lietuvoje kilusį likvidumo šoką – su finansiniais sunkumais susiduriančių įmonių dalis balandį padidėjo palyginti nedaug, o gegužės pradžioje nekito. Vis dėlto, krizės padariniai visame pasaulyje mažins Lietuvos įmonių galimybes eksportuoti ir gali kelti riziką jų mokumui ateityje.
„Šiek tiek apie perspektyvą kalbant: jeigu laisvinant karantiną vidaus ekonomika, vartojimas, atsigauna, tai daug klaustukų dėl eksporto, dėl „išorės“ ir mūsų prognozė 2020 metams, kad eksportas trauksis maždaug 14 proc.“, – sakė V. Vasiliauskas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...
-
Seimas linkęs švelninti Alkoholio kontrolės įstatymą4
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis būtų suvienodintas renginiuose leidžiamų pardavinėti alkoholinių gėrimų stiprumas. Taip pat siūloma leisti maisto pristatymo platformoms teikti informaciją apie gėrimų gamintoj...
-
G. Skaistė: biudžeto pajamų surinkimas iš PVM kovą toliau gerėjo1
Metų pradžioje smukus valstybės pajamoms iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kai kuriems analitikams teigus, kad šiemet gali būti nepasiektas jo surinkimo planas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kovo mėnesį tiek PVM, t...
-
Nakvynės kainos Dainų šventės metu gali būti net dvigubai didesnės4
Nors iki Dainų šventės liko dar beveik trys mėnesiai, nakvynės vietos viešbučiuose jau pildosi. Planuojama, kad Dainų šventė šiais metais sulauks rekordinio dalyvių skaičiaus – net 37 tūkst. Tiesa, žmones gąsdina p...
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai10
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...