V. Šapoka: Europos Sąjungos investicijos į ateitį, kurią vertins mūsų vaikai

Grįžti į straipsnį

Pilietis

Pilietis portretas
ar galvoji ką sakai Šapoke,praskolinta Lietuva yra niekam nebeįdomi ir vertinti gerai negalima nei dabar ,nei vaikai užaugę galės pasakyti ką nors gero.Praskolinta ir viskas, tuo viskas pasakyta.Lietuvos nėra,pinigų jos nėra,baigta.

to Kęstas

to Kęstas portretas
Taigi, jei mokykloje mokytojai gerai paruoš mokinius, tai ką veiks korepetitoriai, taigi biznio nebus? O kas tie korepetitoriai, argi ne tie patys mokytojai?

Na jo

Na jo portretas
Mano nuomone, tai geriausiai " atsiperka " pašalpinės, pagimdo po kokį 10 vaikų, gyvena iš pašalpų " vaikų pinigų",aprūpintos būstais, o jų vaikai net neįsivaizduoja, kad galima dirbti, vos užaugę irgi užsiima vaikų gimdymu. Dar jų motinėlėms globos pinigai, nes viena kitos vaikus globoja. Tuo būdu ir lieka tų nereikalingų vaikų įvaikinimui į užsienį. Klausimas Šapokai- kodėl dirbantys žmonės privalo išlaikyti pašalpinius? Kodėl po šios reformos smarkiai buvo padidintas gyventojų pajamų mokestis, o sumažinta įmokos sodrai?

...

... portretas
Pliurpalynas.

geri

geri portretas
kom bet dadursiu kad ne vaikai o vatikanas su briuseliu tave pi.... vertina nes soki pagal magnoline dudele.....

Kęstas

Kęstas portretas
Tinginiai ir durni bei smirdantys turtingųjų vaikai mokosi Lietuvos universitetuose nemokamai, mūsų mokesčių dėka. Tuo tarpu gabūs, stropūs, švarūs ir darbštūs skurstančių šeimų vaikai lieka be aukštojo išsilavinimo. Lietuva praranda talentus, kurie reikalingi šiuolaikinėje pasaulinėje ekonomikoje mums visiems uždirbti pensijas. Kodėl? "Kaip skelbia MOSTA, baigiamųjų klasių moksleivių apklausa parodė, kad papildomai mokėsi 47 proc. sostinės dvyliktokų, su korepetitoriais tai darė 40 proc. visų Vilniaus moksleivių. Kitose šalies vietovėse korepetitorius pasitelkė du iš penkių dvyliktokų, nes ten dauguma skursta.

Kęstas

Kęstas portretas
„Tikėtina, kad geresnės galimybės artėjant mokyklos baigimui naudotis korepetitorių paslaugomis prisideda prie žinių atotrūkio didinimo, kuris vėliau atsispindi egzaminų ir priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatuose. Galiausiai turime situaciją, kai gabūs žemo socioekonominio statuso (skurstantys) moksleiviai dvigubai rečiau nei likusieji išlaiko būtinus egzaminus siekiant gauti valstybės finansavimą studijoms ir dvigubai rečiau įstoja į aukštąsias mokyklas“, – sako MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas." Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.

Galerijos

Daugiau straipsnių