- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo pirmininkas tikisi, kad po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo dėl vadinamosios urėdijų reformos, parlamente užtektų balsų priimti reikiamą įstatymą jau ne skubos tvarka.
Viktoras Pranckietis kartu pabrėžia, kad KT pasisakė dėl Miškų įstatymo priėmimo tvarkos, o ne pačios reformos turinio. Dabar laukiama Seimo teisininkų ir komiteto išvadų, tuomet ir paaiškės tolesni sprendimai.
„Kalba ne apie turinį, o apie priėmimo tvarką. Tai reiškia, turėtume grįžti galbūt į tą stadiją, nuo kurios buvo taikoma skubos tvarka ir netaikant skubos tvarkos pabaigti priėmimą (...) Neabejoju, kad žmogui būtų sudėtinga atsisakyti savo ankstesnio sprendimo dėl pačio turinio to įstatymo ir dabar balsuoti kitaip dėl to turinio. Tai būtų keistas pasirinkimas. Tai manau, kad ta dauguma buvo tada, būtų ir dabar“, – Žinių radijui sakė V. Pranckietis.
Jis teigė, kad vėliausiai per keturis mėnesius turėtų paaiškėti, kaip bus reaguojama į Konstitucinio Teismo sprendimą.
„Turbūt, kad pačios reformos niekas neliečia. Reforma yra įvykusi ir ji kitokia nebus (...). Palaukime, tų siūlymų, ką turėtų pasakyti Teisės departamentas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas – jie turėtų teikti siūlymus, nuo kurios vietos ir ką turėtume daryti ir kaip keisti“, – teigė Seimo pirmininkas.
Opozicija dar kartą parems urėdijų pertvarką?
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad Seimas po Konstitucinio Teismo sprendimo turėtų iš naujo patvirtinti miškų pertvarką įteisinantį įstatymą, ir tikisi opozicijos paramos.
„Manau, kad pakaks balsų priimti tą įstatymą“, – žurnalistams Vyriausybėje trečiadienį sakė premjeras.
„Reforma yra įvykusi, ji kitokia nebus. (...) Ji eigoje tobulinama, bet nemanau, kad mes grįšime į situaciją, kurią turėjome, kada buvo 42 įstaigos, įtvirtintos įstatyme, ir tai tikrai galimai prieštaravo Konstitucijai“, – kalbėjo jis.
Taip premjeras kalbėjo Konstituciniam Teismui paskelbus, kad ypatingos skubos tvarka, kuria 2017 metais priimtos Miškų įstatymo pataisos, gali būti naudojama tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, iškilus grėsmei valstybės ar visuomenės saugumui.
Teismas savo nutarimu taip pat pripažino, kad Seimo statuto nuostatos, numatančios, jog teisės aktų projektai gali būti svarstomi ypatingos skubos tvarka ne tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, prieštarauja Konstitucijos principams.
Užpernai urėdijų reformą parėmė 21 konservatorius ir penki liberalai.
S. Skvernelis teigė nemanantis, kad jie pakeitė nuomonę.
„Jeigu tuo metu balsavo Seimo narys įsitikinęs, kad tas įstatymas yra reikalingas, tai kas pasikeitė per pusantrų metų, kad pakeistų nuomonę? Tai čia turbūt buvo ne dėl to, kad pozicija ar opozicija atstovaujama, bet principas buvo – ar tu esi už skaidrų, efektyviai veikiantį miškų sektorių, ar ne?“ – tvirtino premjeras.
KT antradienį paskelbė, kad ypatingos skubos tvarka, kuria buvo priimtos įstatymo pataisos, gali būti naudojama tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, iškilus grėsmei valstybės ar visuomenės saugumui.
KT teismas savo nutarimu taip pat pripažino, kad ir Seimo statuto nuostatos, numatančios, jog teisės aktų projektai gali būti svarstomi ypatingos skubos tvarka ne tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, prieštarauja Konstitucijos principams.
„Kvestionuojamos ir statuto nuostatos. Žinote, pagal šį statutą dirbo eilė Seimų ir buvo tai lyg įprastinė praktika, dabar mes turėsime, atsižvelgdami į šį sprendimą, turbūt keisti ir statutą, bet visur sakysiu „turbūt“, nes turi Teisės ir teisėtvarkos komitetas pateikti pasiūlymus“, – trečiadienį argumentavo V. Pranckietis.
Į KT 2018 metų sausį kreipėsi trys dešimtys Seimo opozicinių frakcijų parlamentarų. Jie nurodo, kad Miškų įstatymo projektas nebuvo tinkamai teisiškai įvertintas, negauta išvada dėl antikorupcinio poveikio, be to, urėdijų teisinis reguliavimas yra neaiškus, pavyzdžiui, pagal kokius kriterijus turėtų būti nustatomas jų skaičius.
Valstybinių miškų urėdija (VMU) įregistruota pernai sausį – ji sujungė visas 42 šalies urėdijas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?1
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų2
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...