„Verslas skaičiuoja per piniginę prizmę. Aišku, kad tam tikrų prekybos praradimų buvo. Jie buvo ir biudžetui, nes ir pridėtinės vertės mokesčio buvo mažiau surinkta. Dabar vartojimas klesti. Bet kaip įvertinti žmogaus gyvybę? Kaip mes ją vertinsime, 100 tūkst. eurų Rytų europiečio, 1 mln. Vakarų europiečio? Lietuvos sąlygomis galimybių pasas išsaugojo, aš manau, ne vieną tūkstantį gyvybių“, – portalui 15min.lt kalbėjo V. Janulevičius.

Jis pažymėjo, kad šalyje vykdyta pandemijos valdymo politika lėmė, jog Lietuvoje ekonominiai praradimai buvo vieni iš mažiausių ES lygiu. Pramonininkų atstovas atkreipė dėmesį, kad skaičiuojant ekonominius praradimus, būtina atsižvelgti ir į tai, jog prarastos žmonių gyvybės taip pat reiškia ir ekonominius praradimus.

„Vis tiek mes vertiname palankiai, nes kiekviena išsaugota gyvybė yra tas pats indėlis į Lietuvos ekonomiką, galimybė toliau kurti pridėtinę vertę“, – tvirtino jis.

Todėl LPK vadovas mano, kad sprendimas šalyje įvesti galimybių pasą buvo pozityvus žingsnis.

Tie, kas taip nemano, vadinasi, jų aplinkoje niekas nemirė. Mes turėjome savo atvejų ir manome, kad tai buvo teisingas sprendimas.

„Tie, kas taip nemano, vadinasi, jų aplinkoje niekas nemirė. Mes turėjome savo atvejų ir manome, kad tai buvo teisingas sprendimas“, – įsitikinęs V. Janulevičius.

ELTA primena, kad Vyriausybės sudaryta Nepriklausomų ekspertų patariamoji taryba (NEPT), pirmadienį aptarusi galimybių paso poveikį pandemijos valdymui, jo taikymo perspektyvas, pritarė šio dokumento taikymo sustabdymui. Galutinis sprendimas bus priimtas Vyriausybės posėdyje.

Apie planus priimti sprendimą dėl galimybių paso atsisakymo penktadienį užsiminė premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, apie tai, kokie reikalavimai verslui galėtų pakeisti galimybių pasą, buvo diskutuojama pastarąsias kelias savaites.

Tuo metu Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė pirmadienį teigė, kad, sustabdžius galimybių paso taikymą, planuojama įvesti kitus ribojimus, pavyzdžiui, žmonių skaičiaus ribojimą. Pasak jos, asmeninės apsisaugojimo priemonės yra respiratorių dėvėjimas, dezinfekcija, svarbia pandemijos valdymo priemone išlieka ir vakcinacija. Vyriausybės kanclerė taip pat atkreipė dėmesį, kad atsisakius galimybių paso planuojama taikyti kitas priemones, pavyzdžiui, ploto ribojimą.

Tuo metu prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė antradienį tvirtino, kad įvertinant bendrą galimybių paso efektą, būtina atsižvelgti ne tik į epidemiologinį šio įrankio poveikį, tačiau ir į tai, kaip jis veikia ekonomiką, visuomenės psichologinę savijautą bei įtaką pasitikėjimui valdžios institucijomis. Ji neatmeta, kad į galimybių paso vertinimą įtraukiant ir šiuos kriterijus, bendrą jo įtaką galbūt galima vertinti netgi labiau neigiamai nei teigiamai.

„Kai kalbame apie bendrą naudingumą, mes turime įvertinti galimybių paso poveikį ne tik iš epidemiologinio, ne tik iš visuomenės sveikatos kampo, bet ir poveikį verslui, žmonių emocinei būklei, socialinei sanglaudai, ir kas labai svarbu – pasitikėjimui valdžios institucijomis. O čia jau naudingumo koeficientas dingsta ir galime įžvelgti ir tam tikrų žalos dalykų“, – „Žinių radijui“ kalbėjo I. Segalovičienė.

Svarstydama, kokiomis sąlygomis galimybių paso taikymas galėtų būti grąžinamas, prezidento vyriausioji patarėja pažymėjo apskritai nematanti jokios vertės šio dokumento vėl įvesti omikron atmainos plitimo sąlygomis. Juo labiau, ji atkreipia dėmesį, kad šio dokumento panaudojimo galimybes ateityje gali lemti ir Konstitucinio Teismo nutarimas.