Iš uosto tikimasi dar daugiau pinigų

Dėl Klaipėdos uosto direkcijos veiklos Vyriausybė nusprendė didinti jos įstatinį kapitalą.

Kapitalą didina nuolat

Pagrindinė priemonė Uosto direkcijos įstatiniam kapitalui didinti yra jo investicijos į uosto vystymą.

Dėl laivybos kanalo gilinimo ir platinimo, krantinių rekonstrukcijos ir remonto, geležinkelių statybos ir remonto įstatinis kapitalas bus didinamas 2 mln. 749 tūkst. 496 eurais. Tai yra dalis, kuri buvo palikta rezerve  praėjusių metų pelno.

Iš viso po šio didinimo Uosto direkcijos kapitalas sudarys 591,549 mln. eurų.

Uosto direkcijos kapitalas yra didinamas nuolat. Per 2018 metus tai daryta 4 kartus. Per metus įstatinis kapitalas augo 38,6 mln. eurų. Tą sumą sudarė iš rezervo skirtas turtas ir iš valstybės perimtų dviejų žemės sklypų vertė.

Kalbant apie šių metų rezultatus, jie yra vieni iš geresnių pagal Uosto direkcijos veiklą, kuri numato uosto vystymą. Per I ketvirtį Uosto direkcija iš savo lėšų į uosto vystymą investavo per 18 mln. 113 tūkst. eurų.

Iš jų didžiausia dalis – 15 mln. 965 tūkst. eurų – teko krantinėms vystyti, 1,45 mln. eurų – dokų duobėms tvarkyti, 532 tūkst. eurų – geležinkeliams atnaujinti arba įrengti. 

Atsiskaitė už paskolą

Atliktas 2018 metų Uosto direkcijos auditas. Jie laikomi vieni sėkmingiausių  – Uosto veiklos metų jo istorijoje. Vietoje planuotų 41,96 mln. tonų, uostas 2018 metais krovė 46,58 mln. tonų.

Iš savo veiklos Uosto direkcija per 2018 metus gavo 63,6 mln. eurų arba 3,9 mln. eurų daugiau nei ankstesniais metais.

Pernai Uosto direkcijos grynasis pelnas siekė 31 mln. eurų. Investicinių projektų buvo įgyvendinta už 38,8 mln. eurų.

Geri 2018 metų rezultatai leido grąžinti Šiaurės investicijų bankui beveik 7,7 mln. eurų paskolą ir įžengti į naujus metus be paskolų.

Siūlė pajamų korekciją

Nepaisant gerų Uosto direkcijos rezultatų, jos veiklą analizavo ir Susisiekimo ministerijos auditas. Šio audito ataskaita viešai neskelbiama.

Buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis užsiminė, kad auditui užkliuvę tai, jog daugelį metų nėra keičiama uosto apmokestinimo sistema. Didžiausios sumos gaunamos iš atplaukiančių laivų, o uosto žemė, kuri yra vertinga, apmokestinama labiau simboliškai.

„Padidinusi uosto žemės mokestį, valstybė iš uosto galėtų gauti dar daugiau pajamų“, – dėstė R.Masiulis.

Iš 2018 m. uosto veiklos ataskaitos matyti, kad iš 63,6 mln. eurų uosto pajamų dalis iš žemės nuomos sudarė 7,37 mln. eurų.

Kad uosto pajamos iš žemės nuomos turėtų augti ir anksčiau ne kartą diskutuota. Šių pajamų korekciją stabdė tai, kad uosto kompanijos labai daug investuodavo į uosto vystymą. Dėl to kasmet vidutiniškai 7,5 proc. augo Klaipėdos uosto krova, o pritraukiant naujus laivus ir uosto pajamos per rinkliavas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Pimpa jums in dirsa, labusai

To apie ką straipsnis?

To apie ką straipsnis? portretas
Matosi, kad esi lopas ir nesuvoki, kad uosto verslininkai skriabina valstybę, nes už brangią žemę labai jau simboliškai moka.

Pastebėjimas

Pastebėjimas portretas
Straipsnyje yra labai geras pastebėjimas, kad už uosto žemę Klaipėdoje mokama juokingai mažai pinigų. Bet kokia žemės nuoma Klaioėdoje yra, matyt, gerokai brangesnė neęi žemės prie vandens nuoma. Ar čia nėra korupcijos?
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių