Tyrimo metu paaiškėjo lietuvių lūkesčiai gyvenamojo būsto aplinkai

Kaip keičiasi lietuvių požiūris į viešas erdves šalia būsto?

52 proc. – tiek tyrime dalyvavusių respondentų nurodė, kad jiems labai svarbi gyvenamojo namo aplinka, o dar 41 proc. pažymėjo, jog ji svarbi. Tyrimą inicijavusios Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta atkreipia dėmesį, jog dabartinės daugiabučių namų renovacijos tendencijos Lietuvoje atspindi visuomenės mentaliteto pokyčius. Šiuo metu savivaldybėse vis daugiau dėmesio skiriama kvartalų atnaujinimui, kai susitelkiama ne į pavienį namą, o į visą šalia esančią infrastruktūrą – taip keičiamas viso kvartalo estetinis vaizdas, gerinama gyvenimo kokybė.

„Šie rezultatai – kontrastas su ta realybe, kurią galėjome matyti prieš 15 ir daugiau metų, kai gyvenamoji erdvė dažnai tartum baigdavosi už buto durų. Nuosavą būstą žmonės prižiūrėdavo, stengdavosi įsirengti kuo jaukiau, tačiau laiptinė ar kiemas buvo suprantami kaip „niekieno“ teritorija, kuriai niekas neskirdavo dėmesio“, – sako V. Serbenta.

Gyvenamosios aplinkos atnaujinimas: kokie gyventojų lūkesčiai?

Kvartalinė renovacija padeda sumažinti kvartale sunaudojamos energijos kiekį, taip pat sukuria įvairias naudas bendruomenėms, keičia atskiras miesto zonas – išauga turto vertė, patrauklumas gyventojams bei verslui.

Tyrimo rezultatai / BETA archyvo nuotr.

Apklausos metu gyventojai akcentavo ir kitokius aspektus, susijusius su kvartaline daugiabučių renovacija bei gyvenamosios aplinkos gerinimu: 51 proc. apklaustųjų teigė, jog reikšmingą teigiamą įtaką gyvenimo kokybei darytų sutvarkyta asfalto danga kiemuose, šaligatviai, išplėsta automobilių stovėjimo aikštelė.

Kiti 46 proc. respondentų akcentavo žaliųjų zonų ir poilsio erdvių svarbą, kurias būtų galima atnaujinti skiriant daugiau dėmesio gėlynams bei įvairiems želdiniams. Dar 37 proc. apklausose dalyvavusių gyventojų pageidautų įrengtų poilsio zonų, pastatytų ar sutvarkytų suoliukų.

Gerosios renovacijos patirtys plinta

Tyrimas taip pat parodė, jog aktyvesnis savivaldybės įsitraukimas arba, kitaip tariant, finansinis indėlis galėtų paskatinti į savo daugiabučio renovaciją investuoti daugiau žmonių. Imtis būsto atnaujinimo paskatina ir kaimyninių namų pavyzdys.

„Prie to prisideda tiek pagražėjusi gyvenamoji aplinka, tiek atnaujinto namo gyventojų atsiliepimai, griaunantys išankstinius stereotipus. Žinoma, lemiamu veiksniu vis dar tampa greitai pasklindanti informacija apie šiltesnius butus ir sumažėjusias šildymo sąskaitas“, – pasakoja V. Serbenta.