Tyrimo metu paaiškėjo lietuvių lūkesčiai gyvenamojo būsto aplinkai

  • Teksto dydis:

Remiantis tyrimų bendrovės „Spinter“ apklausos rezultatais, Lietuvoje keičiasi visuomenės nuostatos gyvenamojo būsto aplinkos klausimu – net 93 proc. gyventojų teigia, jog jiems rūpi gyvenamojo namo aplinka. Tuo tarpu atnaujinta jaukesnė aplinka skatina žmones daugiau laiko praleisti ne namuose, o greta jų – kiemuose, poilsio zonose, žaidimų aikštelėse. Taip yra stiprinami bendruomeniniai ryšiai, puoselėjama kaimynystė.

Kaip keičiasi lietuvių požiūris į viešas erdves šalia būsto?

52 proc. – tiek tyrime dalyvavusių respondentų nurodė, kad jiems labai svarbi gyvenamojo namo aplinka, o dar 41 proc. pažymėjo, jog ji svarbi. Tyrimą inicijavusios Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta atkreipia dėmesį, jog dabartinės daugiabučių namų renovacijos tendencijos Lietuvoje atspindi visuomenės mentaliteto pokyčius. Šiuo metu savivaldybėse vis daugiau dėmesio skiriama kvartalų atnaujinimui, kai susitelkiama ne į pavienį namą, o į visą šalia esančią infrastruktūrą – taip keičiamas viso kvartalo estetinis vaizdas, gerinama gyvenimo kokybė.

„Šie rezultatai – kontrastas su ta realybe, kurią galėjome matyti prieš 15 ir daugiau metų, kai gyvenamoji erdvė dažnai tartum baigdavosi už buto durų. Nuosavą būstą žmonės prižiūrėdavo, stengdavosi įsirengti kuo jaukiau, tačiau laiptinė ar kiemas buvo suprantami kaip „niekieno“ teritorija, kuriai niekas neskirdavo dėmesio“, – sako V. Serbenta.

Gyvenamosios aplinkos atnaujinimas: kokie gyventojų lūkesčiai?

Kvartalinė renovacija padeda sumažinti kvartale sunaudojamos energijos kiekį, taip pat sukuria įvairias naudas bendruomenėms, keičia atskiras miesto zonas – išauga turto vertė, patrauklumas gyventojams bei verslui.

Tyrimo rezultatai / BETA archyvo nuotr.

Apklausos metu gyventojai akcentavo ir kitokius aspektus, susijusius su kvartaline daugiabučių renovacija bei gyvenamosios aplinkos gerinimu: 51 proc. apklaustųjų teigė, jog reikšmingą teigiamą įtaką gyvenimo kokybei darytų sutvarkyta asfalto danga kiemuose, šaligatviai, išplėsta automobilių stovėjimo aikštelė.

Kiti 46 proc. respondentų akcentavo žaliųjų zonų ir poilsio erdvių svarbą, kurias būtų galima atnaujinti skiriant daugiau dėmesio gėlynams bei įvairiems želdiniams. Dar 37 proc. apklausose dalyvavusių gyventojų pageidautų įrengtų poilsio zonų, pastatytų ar sutvarkytų suoliukų.

Gerosios renovacijos patirtys plinta

Tyrimas taip pat parodė, jog aktyvesnis savivaldybės įsitraukimas arba, kitaip tariant, finansinis indėlis galėtų paskatinti į savo daugiabučio renovaciją investuoti daugiau žmonių. Imtis būsto atnaujinimo paskatina ir kaimyninių namų pavyzdys.

„Prie to prisideda tiek pagražėjusi gyvenamoji aplinka, tiek atnaujinto namo gyventojų atsiliepimai, griaunantys išankstinius stereotipus. Žinoma, lemiamu veiksniu vis dar tampa greitai pasklindanti informacija apie šiltesnius butus ir sumažėjusias šildymo sąskaitas“, – pasakoja V. Serbenta.



NAUJAUSI KOMENTARAI

močiutė

močiutė portretas
Apie ką galvojo Klaipėdos savivaldybė, kai 2008 metais pasirašė pridavimo aktus EIKOS pastatytam namui Baltijos pr.? Juk tai, kas buvo pateikta projektuose butų pirkėjams, ir tai, kas yra "post factum", skiriasi kaip diena ir naktis.....Kur mums pažadėta aplinka, rajono infrastruktūra? Net nuotraukos ištrintos iš Eikos puslapio, kad nebeprimintų savo netęsėtų pažadų.....O gal Savivaldybė nori už savo pinigus mums sutvarkyti tą aplinką?
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių