- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Covid-19 pandemija neigiamai paveikė daugiau nei pusės (55 proc.) lietuvių finansinę situaciją. Be to, dėl koronaviruso krizės du penktadaliai (41 proc.) šalies gyventojų turėjo susitaikyti su sumažėjusiu atlyginimu, patyrė su užimtumu susijusias problemas ar neteko darbo. Vis tik pastaruoju metu iki trečdalio išaugusi taupančių gyventojų dalis rodo, kad šiai krizei lietuviai gali būti neblogai pasirengę. Tokius duomenis atskleidė tarptautinės kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ visoje Europoje atliktas specialus pandemijos finansiniam poveikiui įvertinti skirtas Europos vartotojų mokėjimų tyrimas.
Iš Baltijos šalių Lietuvoje didžiausia dalis gyventojų teigė, kad jų finansinė situacija, lyginant su pusmečiu atgal, pablogėjo. Latvijoje ir Estijoje ši dalis atitinkamai siekė 49 proc. ir 53 proc. Visoje Europoje vidutiniškai 48 proc. gyventojų atskleidė, kad pandemijos metu jų finansinė situacija suprastėjo. Daugiausiai tokių gyventojų yra Graikijoje (67 proc.), mažiausiai – Danijoje (23 proc.).
Be to, lietuviai yra tarp pesimistiškiausiai savo ateitį vertinančių Europos gyventojų. Tik 18 proc. Lietuvos gyventojų tikisi, kad per artimiausius šešis mėnesius jų finansinė situacija pagerės. Šviesesniu rytojumi tiki dar mažiau latvių (15 proc.). Tuo metu estai yra didžiausi optimistai visoje Europoje. Net 55 proc. Estijos gyventojų mano, kad per artimiausią pusmetį jų finansinė situacija pagerės.
„Sumažėjusios gyventojų pajamos, finansinis stabilumas ir užtikrintumas dėl darbo dar labiau išryškina būtinybę žmonėms tinkamai tvarkyti savo finansus, turėti tam reikalingų žinių. Nuo gyventojų gebėjimo planuoti išlaidas ir teisingai susidėlioti prioritetus, laikytis finansinės drausmės ir vykdyti savo finansinius įsipareigojimus didele dalimi priklauso ne tik jų pačių galimybės įveikti sunkumus, bet ir tai, kaip sparčiai Europos šalių ekonomikos sugebės atsitiesti po krizės“, – sako bendrovės „Intrum“ direktorė Baltijos šalyse Ilva Valeika.
Pažymėtina, kad nemažai gyventojų įžvelgia ir teigiamą užklupusios krizės pusę. Pavyzdžiui, 38 proc. tyrime dalyvavusių lietuvių kaip teigiamą pandemijos aspektą įvardijo sumažėjusias išlaidas. Palyginimui, dėl Covid-19 sumažėjusiomis išlaidomis džiaugėsi 42 proc. latvių, 65 proc. estų ir vidutiniškai 38 proc. visų europiečių.
Atlikus tyrimą taip pat paaiškėjo, kad daugėja taupančių lietuvių. Jei pernai visiškai netaupantys teigė 29 proc. šalies gyventojų, tai, naujausiais duomenimis, ši dalis sumažėjo iki penktadalio. Net 80 proc. lietuvių planuoja savo finansinę ateitį ir kiekvieną mėnesį atitinkamą gaunamų pajamų dalį atideda taupymui. Net 14 proc. lietuvių santaupoms skiria daugiau nei penktadalį savo pajamų. Vis tik 42 proc. šalies gyventojų teigia dėl koronaviruso krizės per mėnesį sutaupantys gerokai mažiau nei anksčiau, o 58 proc. sutaupoma suma nėra patenkinti.
Tyrimas 24 Europos valstybėse atliktas šių metų gegužę. Iš viso tyrimo metu apklausta 4800 ne jaunesnių nei 18 metų amžiaus gyventojų – mažiausiai po 200 kiekvienoje šalyje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...