„Transparency International“: įmonių valdyme neturėtų dalyvauti politikai

Organizacijos Lietuvos skyriaus tyrimas atskleidė įmonių veiklos politizavimo rizikas.

„Mūsų turimi duomenys nedviprasmiškai rodo, kad yra politizacijos pavojus, nes aišku, kad vadovai dažnai yra susiję su politinėmis partijomis, susivienijimais. O valdybos nepakankamai dėmesio skiria interesų deklaravimui, grėsmei. (...) Klausimas, kaip mūsų politikai šį pavojų vertina ir kokių priemonių imsimės padaryti, kad šią riziką galėtume kuo geriau suvaldyti“, – BNS sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas:

Ekspertai teigia, kad savivaldybėse skaidrumo ir efektyvumo problema atrodo ypač opi.

„Šiuo metu rekomenduojama susitelkti į valstybės valdomas įmones ir depolitizuoti jas, kad politikai nedalyvautų įmonių valdyme. Tačiau tuo pačiu rekomenduojame tą patį taikyti ir savivaldybių įmonėms, nes ten tos gairės yra tik rekomendacinio pobūdžio, o jos turi būti irgi privalomos“, – BNS teigė organizacijos projektų vadovė Rugilė Trumpytė.

Pasak jos, įmonės daugiau dėmesio turėtų skirti interesų konfliktams – daugelyje įmonių valdybos nariai net nežino, kaip elgtis konkrečiais atvejais. Pasak jos, yra tik kelios didžiosios įmonės, kuriose deklaruojami interesai bei nusišalinama nuo sprendimų.

Organizacija siūlo naudotis konsultantų paslaugomis – jie galėtų paaiškinti, kaip elgtis ginčytinais atvejais.

„Trečia rekomendacija yra apie paramos skyrimą: yra numatyta, kad VVĮ turi turėti kriterijus, bet mes nesuprantame, kaip parama skirstoma ir kodėl. Jau nekalbant apie savivaldybių valdomas bendroves, kurios nei kriterijų viešina, nei tvarkos, ir apskritai neaišku, kaip jos tas lėšas skirsto“, – kalbėjo R. Trumpytė.

Jos teigimu, tikslai įmonėms iškeliami padrikai arba yra nuolat keičiami, o vadinamieji lūkesčių laiškai kai kurių įmonių vadovų traktuojami kaip nesvarbūs dokumentai. Jos teigimu, savivaldybių tarybos kartais siekia joms naudingų politinių sprendimų, pavyzdžiui, mažinti transporto kainas, kai tuo metu įmonės teigia to negalinčios daryti, jeigu nori sėkmingai veikti.

„Vyksta susidūrimas, nes jau iš savininko ateina spaudimas, kad kainas reikia mažinti. Čia jau susiję su kasdienio veikimo tikslais, kurie kartais paveikiami žmonių, kurie užima politines pareigas“, – aiškino R. Trumpytė.

Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento direktoriumi Julius Lukošius teigė, kad aiškūs tikslai leistų įmonėms veikti skaidriai.

„Vienas svarbiausių dalykų yra tai, kad dažnai valstybėje pasiklystame tiksluose (...) kam tų įmonių reikia. Labai sunku užtikrinti skaidrumą, efektyvumą, kai visko labai daug. Jeigu valstybėje dar sutraukinėja įmonių skaičių (...) savivaldybių valdymo srityje problema dar opesnė nei VVĮ. Tikrai nėra tokio apibrėžto, vardan ko reikia šių įmonių, nėra noro „pasimatuoti“ rinkoje, gal galima tokių paslaugų įsigyti, ar apskritai įmonė geriausias kelias tikslams įgyvendinti“, – viešoje diskusijoje ketvirtadienį sakė J. Lukošius.

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus analizė parodė, kad 2017 metais keturi iš dešimties valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovai buvo susiję su partijomis, dažniausiai – su socialdemokratais, liberalais ir konservatoriais.

Po Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimų didžiausių tokių įmonių vadovai keičiami. Pavyzdžiui, po 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimų pasikeitė 37-ių jų valdomų įmonių vadovai, o po 2016 metų Seimo rinkimų – 27-ių valstybės valdomų įmonių vadovai.

Pasak organizacijos, situacija iš esmės nesikeičia – kai kurių įmonių vadovai keičiasi po kiekvienų rinkimų, kartais – net po kelis kartus.

Tyrimą finansavo Šiaurės šalių ministrų taryba.