Prie daugelio bendrovių durų dar iki šiol kabo užrašai skelbiantys, kad prekybos agentai nepageidaujami. Tokie skelbimai liko nuo tų laikų, kai įkyrūs prekeiviai bet kokia proga taikėsi įsiūlyti prekių. Baltijos šalių tiesioginės prekybos asociacijų nariai šiemet susirinkę į bendrą metinį suvažiavimą Vilniuje nusprendė, kad reikia kovoti už savo įvaizdį.

Naikins stereotipus

Nors iš šalies gali atrodyti, kad tiesiogine prekyba Lietuvoje niekas nebeužsiima, šis verslas nemirė. Baltijos šalyse jos mastas sparčiai auga – didėja valstybei mokamų mokesčių suma, plečiasi gretos žmonių, kuriems ši veikla yra pragyvenimo šaltinis. Vis dėlto esma padėtis prekybininkų netenkina.

Lietuvos tiesioginės prekybos asociacijos (LTPA) pirmininkė, bendrovės "Avon Cosmetics" generalinė direktorė Baltijos šalims Alicja Skreta teigė, kad būtina ne tik tvarkyti teisinę verslo bazę, bet ir naikinti įvaizdį menkinančius stereotipus.

Jaunimą reikia mokyti

Baltijos regione nėra aukštųjų mokyklų, kuriose būtų dėstomi tiesioginės prekybos verslo modeliai, o visuomenėje vis dar gaji negatyvi nuomonė.

"Dažnai vartotojai nesusimąsto, kad už konsultanto stovi didelės pasaulio korporacijos, savo gaminiams teikiančios kokybės garantijas, besirūpinančios vartotojų teisėmis", – nieko nelaukdama gerinti įvaizdį ėmėsi A.Skreta.

Ji taip pat pabrėžė, kad Pasaulio tiesioginės prekybos asociacijų federacijos (WFDSA) parengti modeliai dėstomi daugelio šalių universitetuose. "Tikimės, kad to pavyks pasiekti ir Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse. Perkelti studijas į universitetus – vienas prioritetinių LTPA uždavinių", – vylėsi "Avon Cosmetics" vadovė.

Krizė atveria naujų galimybių?

Tiesioginės prekybos atstovai įsitikinę, kad dabar – puiki proga pagyvinti verslą. Priešingai nei ekonomikos ekspertai ir finansų analitikai, WFDSA atstovas Europos šalyse Raymondas Verbeurgtas ir A.Skreta neabejoja, kad ekonomikos nuosmukis atveria naujų galimybių, pagyvina prekybą.

"Tiesioginei prekybai ekonominės krizės nebaisios, priešingai, lėtėjanti ekonomika mums palanki. Šis prekybos būdas – tarsi ratas: silpnėjant ekonomikai, jis įgauna pagreitį ir įsisuka dar greičiau", – įtikinėjo LTPA pirmininkė.

Anot jos, trūkstant pinigų žmonės pradeda dairytis papildomų uždarbio galimybių. Dalis jų atranda tiesioginę prekybą, papildomą darbą, kurio tempą ir apimtis reguliuoja patys. O daugėjant pardavėjų, didėja ir pirkėjų ratas.

Šio verslo atstovai įsitikinę, kad už ekonominę krizę kur kas didesnę neigiamą įtaką tiesioginės prekybos verslui daro nesureguliuota įstatymų bazė. Lietuvoje koją kiša dar ir biurokratija, su kuria susiduriama norint registruoti individualų verslą.

Skaičiai ir faktai

Lietuvoje tiesioginės prekybos apimtis per pastaruosius penkerius metus išaugo daugiau nei du kartus – nuo 55,24 mln. litų 2003 m., iki 114 mln. litų 2007-aisiais. Praėjusiais metais šiame versle dirbo daugiau nei 26 tūkst. Lietuvos gyventojų. Trijose Baltijos šalyse šio verslo apimtis 2007 m. siekė 281,4 mln. litų.
WFDSA duomenimis, 2007 m. federacijai priklausančiose tiesioginės prekybos bendrovėse visame pasaulyje dirbo 62,7 mln. žmonių, o prekybos apimtis sudarė 114 mlrd. JAV dolerių (287,3 mlrd. litų).
80 proc. šiame versle dalyvaujančių atstovų yra moterys.
Net 85 proc. tiesiogine prekyba užsiimančių žmonių turi kitus darbus, prekyba jiems – papildomas pajamų šaltinis.
Lietuvos ir Baltijos šalių asociacijoms priklauso penkios didžiausios regione veikiančios tiesioginės prekybos įmonės: "Avon Cosmetics", "Eastcon AG LT", "Bauer Vertrieb" ir "Oriflame kosmetika", "GNDL International".