- Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu mano, kad dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje Europoje didėjančios geopolitinės įtampos nesumažins investicijų Lietuvoje patrauklumo. Ministras akcentuoja, kad Lietuva yra NATO aljanso dalis, todėl, ministro nuomone, reali grėsmė Lietuvai šiuo metu nėra tikėtina.
„Mes bandome sudaryti galimybes Taivano žmonėms, Taivano verslininkams, kad jie suprastų, kad yra galimybės mums vystytis. Tokiu būdu bus vis daugiau žmonių, kurie yra suinteresuoti investuoti Lietuvoje ir kurti verslo santykius Lietuvoje, plėtojant importą ir eksportą su Lietuva“, – Lietuvos žurnalistams surengtoje spaudos konferencijoje teigė J. Wu.
Ministras atkreipė dėmesį ir į tai, kad Taivanas su Kinijos grėsme gyvena jau dešimtmečius, tačiau nepaisant šio egzistencinio iššūkio sala vis dar yra klestinti. J. Wu tikino manąs, kad nepaisant Ukrainoje vykstančio karo reali grėsmė Lietuvai šiuo metu nekyla, nes šalis yra NATO narė.
„Nepaisant to, kad Ukrainoje vyksta karas, bet kitose Europos vietose situacija yra vis dar taiki ir rami. Ir mes esame labai laimingi matydami, kad demokratijos yra susivienijusios padėti Ukrainai. Todėl Europos žemynas po NATO skėčiu atrodo vis dar labai stipriai ir saugiai“, – sakė J. Wu.
Mes nematome galimybės, kad tai, kas nutiko Ukrainai, nutiktų ir Lietuvai. Nėra tikėtina, kad karas išplisti į kitas Europos šalis.
„Ir taip pat, žinoma, Lietuva yra dalis NATO ir dalis Europos. Mes nematome galimybės, kad tai, kas nutiko Ukrainai, nutiktų ir Lietuvai. Nėra tikėtina, kad karas išplisti į kitas Europos šalis“, – taip pat pažymėjo jis.
Taivano užsienio reikalų ministras taip pat teigia, kad karo Ukrainoje kontekste Taivano draugystė su Europos valstybėmis dar labiau atsiskleidė.
„Taivano žmonės norėtų plėtoti verslo ryšius Europoje. Manau, kad plėtros ir oportunizmo laikais žmonės Taivane supranta, kad demokratijoms dirbti kartu yra labai svarbu. Ir Europos šalys yra didelė grupė demokratijų, su kurioms Taivanas gali susidraugauti. Ir tai yra būtent tai, ko mes norime – megzti draugystes, net karui vis dar vykstant“, – pabrėžė jis.
Ekonominius ryšius būtų galima plėtoti lazerių sektoriuje, biochemijos, biotechnologijų srityje
J. Wu įvardino ir konkrečias sritis, kur Taivanas ir Lietuva galėtų plėtoti ekonominius ryšius.
„Taivano žmonės supranta, kad Lietuva yra gana pažengusi kai kuriuose sektoriuose. Pavyzdžiui, lazerių sektoriuje, biochemijoje, biotechnologijose. Tai yra sritys, kur Taivanas ir Lietuva gali kartu dirbti“, – akcentavo ministras.
„Taigi, nesvarbu kas, Taivano vyriausybė ir toliau rūpinsis, kad verslo galimybės išliktų, mes norime toliau stiprinti ryšius“, – pridūrė jis.
Ministras pripažįsta, kad vis dar nėra daug šalių, kurios būtų linkusios pripažinti Taivaną diplomatiškai. Visgi nepaisant to, pasak ministro, Taivanas daro viską, kad su tarptautine bendruomene užmegztų ir vystytų kultūrinius bei ekonominius ryšius.
„Nėra labai daug šalių, kurios yra linkusios pripažinti Taivaną diplomatiškai. Bet tai nestabdo Taivano siekio susirasti daugiau draugų tarptautiniu mastu. Pavyzdžiui, mes siekiame megzti saitus su Lietuva ir kitomis Europos šalimis, mes norime vystyti artimus kultūrinius, verslo ryšius arba kitokio pobūdžio santykį“, – sakė jis.
Tačiau J. Wu atkreipia dėmesį, kad Kinija daro viską, kad šis Taivano siekis nepavyktų.
„Visgi nepaisant to, kad mes susiduriame su šiais sunkumais, tai mūsų nesustabdys nuo susisiekiant su vis daugiau tarptautinės bendruomenės narių. Tai nesustabdys Taivano nuo bendradarbiavimo su tarptautine bendruomene“, – pabrėžė jis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai8
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės8
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai12
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...
-
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP – tarp mažiausių ES2
Lietuvos valdžios skola pernai siekė 27,6 mlrd. eurų ir sudarė 38,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. ...