- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Derybose dėl geresnių sąlygų šalies žemės ūkiui lietuviams kartais trūko užsispyrimo, Eltai sakė Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus.
Jo teigimu, kovojant dėl didesnių tiesioginių išmokų Lietuva turi kelti galvą ir siekti, kad diskriminacija mažėtų.
ŽŪR duomenimis, naujuoju 2021 - 2027 metų laikotarpiu Lietuvai tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtrai numatoma skirti apie 4,558 mlrd. eurų, o tai yra 5,2 proc. mažiau nei 2014 - 2020 metais.
Dėl to spalio 18 dieną ŽŪR Briuselyje vyksiančios Europos Vadovų Tarybos metu inicijuoja protestą.
Eltai A. Svitojus sakė, kad Lietuvai stojant į ES buvo numatyta, jog paramos sąlygos vienodės ir susilygins, tačiau šis klausimas kol kas atidedamas.
„Lietuva ir Baltijos šalys nepasiekė ES paramos netgi 70 proc. vidurkio, kai turėjo būti bent jau 90 proc. nuo vidurkio. Esminis klausimas yra išlaikyti bendrąjį žemės ūkio biudžetą ne mažesnį, o netgi didesnį, nes maistas globaliu mastu yra strateginis elementas, kuris visą laiką visų valstybių buvo ir bus remiamas, ir jo negali taip palikti“, - kalbėjo ŽŪR pirmininkas.
Jo teigimu, Lietuvos atstovai derybose dėl geresnių sąlygų kartais nebuvo pakankamai užsispyrę.
„Pirmuosius laikotarpius buvo tokių, kurie sąžiningai derėjosi, o kitiems nuo to atlyginimai nesikeitė. Kokias sąlygas pasiūlė, tokias ir pasirašė. Nebuvo tokio užsispyrusio derybiškumo. Aš kartais lyginu su lenkų pozicijomis: jie gauna geras sąlygas, ir vis tiek siekia dar daugiau išsikovoti.
Iš tikrųjų ir lietuviai kai kur iškovojo, pavyzdžiui, pieno kvotos buvo netgi tokios, kurių negalima įvykdyti. Bet, pavyzdžiui, neiškovojome kaimo plėtros (programos paramos - ELTA) didinimo“, - vardijo A. Svitojus.
Pasak jo, protesto akcija yra „lengvas parodymas“, kad sąlygos vienodėtų, diskriminacija mažėtų, o kai kurios valstybės nebūtų traktuojamos kaip antrarūšės.
Kaip skaičiuoja ŽŪR, pasiūlytas tiesioginių išmokų vienodinimo scenarijus rodo, kad šis procesas ir toliau vyks labai lėtai, išmokos iki ES vidurkio bus didinamos po 2 proc. kasmet, ir tik 2027 metais Lietuvos tiesioginių išmokų vidurkis turėtų pasiekti 204 eurų už hektarą lygį, t.y. - 79 proc. ES vidurkio.
ES tiesioginių išmokų vidurkis - apie 266 eurai už hektarą. Pusė šalių yra žemiau šio vidurkio, o Lietuva yra trečia nuo galo. Tuo metu Belgija, Nyderlandai ir Graikija gauna didžiausias tiesiogines išmokas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis3
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...