- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos ekonomikos padėtis šiuo metu yra palanki stipriam augimui, jis paspartės šių metų antrąją pusę, konstatuoja Tarptautinis valiutos fondas (TVF), prognozuojantis, kad šalies ekonomika šiais metais augs 4,4 proc.
Nors trumpuoju laikotarpiu reikšmingų rizikų Lietuvos ekonomikai nekyla, vidutiniu laikotarpiu paspartėjęs ekonomikos augimas gali kelti disbalansų susidarymo grėsmę. Dėl to itin svarbu yra tikslingai panaudoti valstybės paramą ir laiku pritaikyti fiskalinės ir makroprudencinės politikos priemones, užtikrinant tvarią ekonomikos ir finansų sistemos raidą.
2021 m. gegužės 28 d.–birželio 14 d. Lietuvoje nuotoliniu būdu dirbusios TVF misijos išvadose pabrėžiama, kad pernykštis Lietuvos ekonomikos smukimas, sudaręs 0,8 proc., buvo tarp švelniausių euro zonoje, kurios šalių ekonomikos vidutiniškai traukėsi 6,7 proc., o jau šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika vėl demonstravo augimą (1,2 proc.), nepaisant vis dar galiojusių karantino suvaržymų.
TVF, atsižvelgęs į teigiamą ekonomikos raidą 2020 m., pagerino Lietuvos ekonomikos augimo prognozę 2021 m. – dabar prognozuojama, kad šalies ekonomika augs 4,4 proc., o balandžio mėn. skelbta prognozė buvo 3,2 proc. augimas. Augimą palaikys stipri privačiojo sektoriaus finansinė padėtis, išsisklaidantis neapibrėžtumas bei didėjanti vidaus ir išorės paklausa. Tikimasi, kad prie ekonomikos augimo stipriai prisidės ir eksportas, šiemet didėsiantis 4,6 proc. Nedarbo lygis šiemet turėtų siekti 6,7 proc. (ankstesnė prognozė – 8,4 proc.). Vidutiniu laikotarpiu tikslingas ir efektyvus Europos Sąjungos paramos, įskaitant ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, panaudojimas leistų didinti ekonomikos produktyvumą, taip sudarant prielaidas toliau tvariai kilti darbo užmokesčiui.
„Džiaugdamiesi sparčiu ekonomikos atsigavimu, turime akylai stebėti už horizonto kylančias rizikas. Sprendimų priėmėjų tikslas turėtų būti ne kuo spartesnis, bet kuo tvaresnis augimas. Lietuvos bankas yra pasirengęs panaudoti savo makroprudencinių priemonių arsenalą subalansuotai ūkio ir finansų sistemos raidai užtikrinti“, – sako Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
„Ekonomikos augimas, įsibėgėjant masiniam vakcinavimui ir laisvėjant ūkinės veiklos ribojimams, stiprėja. Šiame kontekste turime tiek iš naujo įvertinti tolesnę fiskalinės politikos trajektoriją, tiek ir užtikrinti taikomų paramos priemonių tikslingumą. Pabrėžtina, kad TVF ekspertai pozityviai įvertino Vyriausybės reformų darbotvarkę, orientuotą į struktūrinių šalies problemų sprendimą, bei Finansų ministerijos vykdomą mokesčių sistemos peržiūrą, siekiant teisingesnės ir augimui palankesnės mokestinės aplinkos“, – teigia Gintarė Skaistė, finansų ministrė.
TVF atstovai teigiamai įvertino gerai kapitalizuotą ir pelningai veikiantį Lietuvos bankų sektorių, taip pat – Lietuvos banko aktyvumą tobulinant FinTech sektoriaus reguliavimą ir skiriant dėmesį pinigų plovimo prevencijos klausimams.
TVF vertinimu, infliacija Lietuvoje šiemet gali siekti 3,2 proc. (ankstesnė prognozė – 1,5 proc.), o kitais metais sumažės iki 2,8 proc. Vis dėlto TVF perspėja, kad vidutiniu laikotarpiu ekonomikos augimas gali būti spartesnis, nei prognozuojama, o tai reikštų ir padidėjusią infliaciją. Jei realizuotųsi toks scenarijus, prireiktų proaktyvaus anticiklinės ekonominės politikos atsako.
Atsigavimo tempas spartėja, o pandemijos sukelta krizė greičiausiai turės tik minimalias ilgalaikes neigiamas pasekmes ekonomikos potencialui.
„Atsigavimo tempas spartėja, o pandemijos sukelta krizė greičiausiai turės tik minimalias ilgalaikes neigiamas pasekmes ekonomikos potencialui. Dėl to valstybės parama turėtų būti teikiama kuo tikslingiau ir pirmiausia skiriama atskiroms gyvybingoms įmonėms, veikiančioms nuo pandemijos labiausiai nukentėjusiuose sektoriuose, kuriuose vis dar taikomi suvaržymai. Šiuo atžvilgiu, atsigavimui stiprėjant, plačių valstybės paramos priemonių, skirtų ištisiems sektoriams, nereikės ir jų reikėtų vengti“, – pabrėžia Borja Gracia, TVF misijos Lietuvoje vadovas.
Lietuvos banko vadovas susitikimo su TVF misijos atstovais metu užtikrino, kad, jei bus fiksuojama perkaitimo ženklų gyvenamojo būsto sektoriuje, bus imamasi makroprudencinės politikos priemonių situacijai stabilizuoti.
„Pastaruoju metu matome išaugusį būsto rinkos aktyvumą ir spartėjantį būsto kainų kilimą. Aktyvumą skatina suvaržymų pabaiga, išaugusios gyventojų santaupos ir gerėjantys lūkesčiai – tai matyti ir kitose išsivysčiusiose šalyse. Tiesa, lig šiol šio sektoriaus augimas iš esmės atitiko fundamentalius ekonomikos veiksnius. Atidžiai stebėsime tolesnę rinkos inerciją ir, matydami perkaitimo požymių, imsimės tikslinių priemonių. Bankų skolinimo standartai kol kas nešvelnėja, tačiau būsto paskolų portfeliai bankuose tampa vis didesni, o atsigaunant ekonomikai turėtų ir toliau augti. Tendencijoms nesikeičiant, matytume poreikį taikyti sisteminės rizikos rezervą būsto paskolų portfeliui, jis didintų bankų kapitalo atsargas su būsto rinka susijusiai sisteminei rizikai padengti?“ – pažymi G. Šimkus.
TVF misijos metu šios organizacijos ekspertai susipažino su bendra Lietuvos makroekonomine būkle, ūkio raidos bei darbo rinkos tendencijomis, padėtimi finansų sektoriuje, domėjosi fiskaline politika ir daug dėmesio skyrė COVID-19 sukeltam poveikiui ir atsako į pandemijos sukeltą krizę priemonių įgyvendinimui.
Misijos metu vyko nuotoliniai susitikimai su Lietuvos banko valdybos nariais, Finansų rinkos priežiūros tarnybos bei Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos specialistais, taip pat su Finansų ministerijos ir kitų valstybės institucijų bei privačiojo sektoriaus atstovais.
TVF narė Lietuva yra nuo 1992 m. Šiuo metu TVF priklauso 190 šalių. Kasmetinės šalies konsultacijos su TVF vyksta pagal TVF steigimo sutarties IV straipsnį, kuris įpareigoja TVF šalis nares siekti vykdyti tokią ekonominę ir finansų politiką, kuri užtikrintų šalies ir pasaulio finansinį bei ekonominį stabilumą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...