Stambių klientų prisiviliojusios didžiosios skalbyklos vos spėja suktis, o privačius klientus aptarnaujantys smulkieji verslininkai merdi

Laikai, kai prie skalbyklų rikiavosi eilės žmonių, jau praeityje. Smulkiojo verslo atstovai su nostalgija prisimindami praeitą dešimtmetį skundžiasi, kad brangstant elektrai, vandeniui ir kylant prekių kainoms, vos pajėgia verstis. Ne vienas svarsto, gal vertėtų šio verslo atsisakyti. Sostinėje, kaip ir Kaune, skalbimo paslaugų verslas vis labiau koncentruojasi stambiųjų tinklų rankose.

Dejuoja mažiausi

Sostinėje galima priskaičiuoti per 30 skalbyklų, tačiau ateityje jų skaičius gali mažėti. Ypač sunkius laikus išgyvena individualiosios įmonės ir smulkieji verslininkai, jie priversti imtis papildomos veiklos.
„Būna dienų, kai skalbykloje neapsilanko nė vienas klientas. Darbo vietoje reikia būti, o samdyti darbuotojų neišgaliu. Sunku atlaikyti konkurenciją. Šalia veikia tinklas „Skalbiu sau“ – jis didesnis ir modernesnis, o aš neturiu pinigų investicijoms. Kaina irgi negaliu konkuruoti, nes elektra, vanduo, skalbiamieji milteliai ir kitos priemonės vis brangsta, o pelno ir taip beveik negaunu. Jei dar mažinčiau kainą, pati mokėčiau už skalbimą“, – guodėsi Šaltkalvių gatvėje įsikūrusios savitarnos skalbyklos savininkė Teresė Zabukonienė.

Baiminasi dėl ateities

Verslininkė apie plėtrą net negalvoja. Anot jos, pačios mažiausios skalbiamosios mašinos kainuoja apie 10 tūkst. litų. Panašios ir džiovyklų bei pramoninių laidynių kainos. Moteris baiminasi: jeigu išsipildys ekspertų prognozės ir po poros metų elektros kainos dar šoktelės, jai apskritai teks trauktis iš verslo ir eiti į pensiją.
Toks likimas gali ištikti ne vieną individualiąją skalbimo įmonę. Pakėlus paslaugų kainas verslininkus parklupdytų konkurencija, o jų nedidinant visą pelną prarytų mokesčiai.
Verslininkai teigė, kad skalbyklose dažniausiai lankosi skalbiamųjų mašinų neturintys studentai ir pensininkai. Kai kurių įmonių atstovai atveža skalbti darbuotojų aprangą.
Skalbyklų savininkai viliasi, kad pamažu Lietuvoje prigis ir JAV tradicija, kai skalbyklų paslaugomis naudojasi ir pasiturintys žmonės. Šie dažnai neturi laiko rūpintis skalbiniais.

Šalyje yra ir optimistų

„Lietuviai mėgsta padejuoti. Bet iš tikrųjų šis verslas nėra pats prasčiausias ir sekasi visai neblogai – radome savo nišą, yra klientų. Ne visi Lietuvoje turi skalbiamąsias mašinas, o ir tie, kurie turi, ne visada randa laiko skalbti, džiovinti ir lyginti. Tam esame mes“, – sakė skalbyklos „Fėja skalbėja“ direktorė Edita Mackevičienė.
Klientų stoka verslininkė irgi nesiskundžia. Dauguma jų nuolatiniai, po truputį atsiranda ir naujų.
Moteris verslu patenkinta, tačiau pritaria konkurentams, kad vien iš skalbimo paslaugų Lietuvoje gyventi labai sunku. Anot jos, senosios skalbyklos jau turi pakankamai nuolatinių klientų, gali pasiūlyti mažesnę kainą, o verslo naujokai dar tik vilioja klientus. Be to, naujos įmonės moka paskolas ar išperkamosios nuomos įmokas.

Plėtra – sunkus uždavinys

„Fėja skalbėja“ – kol kas vienintelė bendrovės „Atidė“ skalbykla Vilniuje. Tiesa, įmonei priklauso dar vienas centras Anykščiuose.
E.Mackevičienė prasitarė galvojanti apie plėtrą sostinėje, tačiau nuo to atgraso nepalankios išperkamosios nuomos sąlygos.
„Lietuvoje tiesiog siaubingos sąlygos. Sumokėti už įrangą reikia per trejus metus. Įmokos – didžiulės. Buvau skalbyklų gimtinėje Jungtinėse Valstijose. Ten už įrangą galima išsimokėti per 15 ar net 30 metų. Tad jei matai, kad klientų yra daug, prisiperki skalbyklių, džiovyklių, lygintuvų ir steigi filialus. Pas mus daug sunkiau, norint per trejus metus išmokėti už bent vienos skalbyklos įrangą, reikia gauti nerealias pajamas“, – skundėsi skalbyklos direktorė.

Atsiperka per 10 metų

Tiesa, ne tik plėsti, bet ir pradėti tokį verslą – ne lengvas uždavinys. Įrengti vieną skalbyklą kainuoja apie 100 tūkst. litų.
„Neturint asmeninių lėšų skalbimo verslo siūlau net nepradėti, o ir tolesnis kelias nelengvas. Planavau, kad verslas atsipirks po penkerių metų, bet dabar manau, kad džiaugsiuosi, jei atsitiesiu po 10-ies. Realybė nedžiugina“, – komentavo E.Mackevičienė.
Vis dėlto verslininkė tikino šioje srityje matanti perspektyvų: „Manau, ateityje žmones turės vis mažiau laiko, ir mūsų paslaugos bus reikalingos.“

Rinką valdo didieji

Sostinėje didžiausius skalbyklų tinklus turi stambiosios įmonės – „Joglė“, „Banga plius“ ir skalbyklų „Pedantė“ savininkė „Vilniaus Lavestina“. Kai kurios jų šalyje įkūrusios net po 5, 10 ar 20 priėmimo punktų.
Būtent stambiosios įmonės atsikando didžiąją skalbimo ir valymo paslaugų rinkos pyrago dalį. Daugiausia pajamų susišluoja skalbyklos, aptarnaujančios viešbučius, restoranus, ligonines ir kitas įmones.
Viena tokių skalbyklų – „Banga plius“. Ji savo paslaugas teikia 7 ligoninėms ir medicinos įstaigoms. Tarp jų – Vilniaus greitosios pagalbos universitetinei ligoninei ir Santariškių klinikoms. Taip pat keliems viešbučiams, restoranams ir kavinėms. Jų klientai ir kaimo turizmo sodybos, prekybos centrai, ambasados, vaikų darželiai.
Tiesa, prisistatyti nenorėjusi „Bangos plius“ administracijos darbuotoja prasitarė, kad bendrovė apžiojo šiek tiek per daug ir vos spėja aptarnauti visus klientus.
Tarp didesnių verslo atstovų yra ir „Euroskalbykla“, valdanti skalbyklų tinklą „Skalbiu sau“. Tačiau bendrovė po truputį mažėja. Didelius planus puoselėjusi „Euroskalbykla“ prieš metus uždarė skalbyklą Kaune, o balandžio 1 d. – Klaipėdoje.
„Vilniuje liko trys skalbyklos, bet dėl jų ateities nesu tikras“, – sakė „Skalbiu sau“ plėtros direktorius Aleksandras Levinsonas.