- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pastaraisiais metais „Pramonė 4.0“ tapo vienu populiariausių terminų technologijų sektoriuje. Didelė dalis verslų šį konceptą vis dar bando pritaikyti savo veikloje. „Deja, tačiau skaitmeniniai visuomenės įgūdžiai Lietuvoje vis dar yra gana menki“, – pripažino Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Pramonė 4.0 politikos patarėjas Kęstutis Sabaliauskas.
Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto, ERA Chair projekto „Pramonės 4.0 poveikis valdymo praktikai ir ekonomikai“ („In4Act“) organizuotos diskusijos metu projekto vadovas prof. dr. Panagiotis Damaskopoulos ir K.Sabaliauskas atskleidė, kas daroma, kad Lietuva taptų šios srities lydere.
Esame reitingo viduryje
Kalbėdamas apie ketvirtąją pramonės revoliuciją Lietuvoje, K.Sabaliauskas pastebi, kad jos vertinimas priklauso nuo požiūrio taško. Anot specialisto, Lietuvą galima laikyti šios krypties čempione, palyginti su kaimyninėmis šalimis, tačiau pagal Europos Komisijos (EK) iniciatyvos indeksą DESI (angl. Digital Economy and Society Index) Lietuva pernai užėmė 14-ąją vietą tarp 27 ES šalių.
„Pagal šį indeksą Lietuva yra pačiame skaitmenizacijos reitingo viduryje. Tiesa, pažvelgę į reitingą įdėmiau pastebėsime, kad turime išties puikų ryšio pasiekiamumą ir gebame puikiai integruoti skaitmenines technologijas versle. Deja, tačiau skaitmeniniai visuomenės įgūdžiai Lietuvoje vis dar yra gana menki. Taip pat susiduriame su dideliu informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų trūkumu. Visgi, nepaisant esamų trūkumų, pastaraisiais metais buvo aktyviai keliamas įmonių technologinių žinių lygis, rengiami projektai, padedantys skatinti įmonių tinklaveiką, klasterių augimą ir skaitmeninių inovacijų centrų plėtrą“, – pasakojo „Pramonė 4.0“ politikos skyriaus patarėjas.
K.Sabaliauskas akcentavo, kad vienas didžiausių sunkumų, su kuriuo susiduria Lietuvos pramonė, yra ES strateginių tikslų įgyvendinimas. Jis pažymi, kad šie tikslai paprastai siejasi su žiedine ekonomika, tvarios pramonės politika.
„Prieš kelerius metus šie konceptai nebuvo patrauklūs nei įmonėms, nei investuotojams. Dėl šios priežasties buvo pradėti rengti strateginiai planai, kurie, tikimės, padės gerinti situaciją. Vienas jų – Lietuvos pramonės perėjimo prie žiedinės ekonomikos kelrodis. Šiame projekte buvo išskirtos pramonės transformacijos sritys, nurodančios, kaip ekonomikos augimą atsieti nuo gausaus išteklių naudojimo. Kituose projektuose taip pat buvo iškelti svarbūs tikslai – didinti ekonomikos našumą, pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos, sukurti efektyviai veikiančią antrinių žaliavų rinką. Mūsų ateities vizija yra pramonę paversti tvaresne, diegiant skaitmenines inovacijas“, – teigė „Pramonė 4.0“ politikos skyriaus patarėjas.
Tradicinė sistema
Kalbėdamas apie svarbiausias kompetencijas, kurios reikalingos pereinant prie „Pramonė 4.0“ iniciatyvų, K.Sabaliauskas pastebėjo tendenciją kritikuoti švietimo sistemą. Ekspertas atkreipė dėmesį, kad švietimo sistemą lengva kritikuoti tiems, kurie yra už jos ribų.
Mūsų ateities vizija yra pramonę paversti tvaresne, diegiant skaitmenines inovacijas.
„Švietimo sistemą Lietuvoje laikyčiau tradicine. „Pramonė 4.0“ kelia galybę iššūkių ir yra ypač greitai kintanti. Kalbant vaizdingiau, galima būtų sakyti, kad švietimo sistema moko šokti valsą, kai realiame gyvenime reikia šokti breiką. Manau, kad profesinis orientavimas turėtų prasidėti kuo anksčiau, o mokymasis privalo trukti visą gyvenimą“, – pasakojo K.Sabaliauskas.
„Pramonė 4.0“ politikos skyriaus vyresnysis specialistas tiki, kad svarbų vaidmenį pereinant prie ketvirtosios pramonės revoliucijos privalo atlikti valstybės institucijos, nes būtent jos yra atsakingos už finansinės paramos skirstymą. Tiesa, K.Sabaliauskas akcentavo, kad, norėdamos suteikti efektyvią paramą, institucijos, visų pirma, privalo susiformuoti kokybiškas politinių sprendimų gaires.
Nauji skatinimo projektai
„Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje esame sukūrę nacionalinę pramonės skaitmeninimo platformą „Pramonė 4.0“. Ją sudaro šešios teminės darbo grupės, koordinacinė grupė ir Pramonės konkurencingumo komisija, kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras. Įsteigta platforma veikia piramidės principu – įvairių sričių ekspertus jungiančios darbo grupės generuoja idėjas ir teikia pasiūlymus koordinavimo grupei. Ši, atsižvelgdama į darbo grupių rekomendacijas, rengia motyvuotus pasiūlymus Pramonės konkurencingumo komisijai“, – aiškino K.Sabaliauskas.
Galiausiai jis išskyrė dar vieną papildomą veiklą pramonės skaitmeninimui skatinti. Tai – platforma „Industry 4.0 LAB“. Specialistas atkreipia dėmesį, kad šis projektas taip pat siejasi su žiedine ekonomika ir aplinkai draugiškesne pramone.
„Šio projekto rezultatas – dvi arba trys virtualiosios modeliavimo laboratorijos, kuriose verslai turės galimybę praktiškai išbandyti žiedinės ekonomikos sprendimus. Projekto veiklos bus organizuojamos Europos skaitmeninių inovacijų centruose (ESIC). Galiausiai galime pasidžiaugti, kad šis projektas buvo sėkmingai įtrauktas į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių planą“, – tvirtino „Pramonė 4.0“ politikos skyriaus patarėjas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai1
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...
-
Seimas balsuos, ar sugriežtinti reikalavimus verslui dėl pinigų plovimo prevencijos1
Seimas ketvirtadienį spręs, ar dar labiau sugriežtinti lošimų ir valiutų keitimo, nekilnojamojo turto agentų, mokesčių konsultantų, apskaitos verslą, o priežiūros institucijai leisti stabdyti pažeidėjų veiklą – taip siekiama stipri...
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų15
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.3
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių13
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Teismo medicinos ekspertai: trūksta darbuotojų, maži atlyginimai2
Sveikatos priežiūros darbuotojai po kelių valandų organizuoja akciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, norėdami atkreipti dėmesį į rimtas problemas: atlyginimai biudžetiniame sektoriuje neauga, darbuotojai išeina ir neateina nauji. Apie ta...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...