Siūloma nepasiturintiems gyventojams kompensacijas už šildymą ir toliau teikti nevertinant turto

„Kintant energetinių išteklių kainoms, auga gyventojų išlaidos būsto šildymui. Siekiame sumažinti finansinę naštą nepasiturintiems gyventojams, kad jie nepatektų į skurdo spąstus. Pratęsus terminą, kai skiriant piniginę socialinę paramą, nevertinamas turtas, taip pat padidinus valstybės remiamų pajamų dydį, kitą šildymo sezoną kompensacijų už šildymą gavėjų ratas prasiplėstų maždaug penktadaliu, o parama pasiektų tuos, kam labiausiai reikia“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Siekiant sušvelninti socialines koronaviruso pandemijos pasekmes, nuo 2020 m. birželio mėn. galioja nuostata, kad ekstremaliosios situacijos metu ir 6 mėnesius po paskelbtos ekstremaliosios situacijos atšaukimo, nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui nuosavybės teise turimas turtas nevertinamas.

Kadangi šalyje nuo šių metų gegužės 1 d. atšaukiama ekstremali situacija dėl COVID-19 pandemijos, o Lietuvos banko vertinimu, infliacijos augimą labiausiai lems energijos išteklių kainų augimas, siūlomas pakeitimas ypač aktualus nepasiturintiems gyventojams, kurie, prasidėjus naujam šildymo sezonui, kreipsis dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos.

Nuo šių metų pradžios padvigubinus valstybės remiamų pajamų dydį, taikomą būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti, būsto šildymo kompensacijų gavėjų žymiai padaugėjo. Kompensacijas gauna ir vidutines pajamas gaunantys šalies gyventojai.

2022 m. sausio mėn., palyginti su 2021 m. gruodžio mėn., asmenų, kurie kreipėsi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos, skaičius išaugo apie 5 kartus (padidėjo nuo 32 tūkst. iki 150 tūkst. prašymų). Beveik 100 proc. visų gyventojų, kurie kreipiasi dėl būsto šildymo kompensacijos, prašymai patenkinti. Iš viso per šių metų pirmus tris mėnesius dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos kreipėsi maždaug ketvirtis milijonų šalies gyventojų.

Nepasiturintiems žmonėms kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių (258 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (387 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui. Nuo š. m. birželio 1 d. VRP dydis didės nuo 129 iki 147 eurų.

Apskaičiuojant pajamas, neįskaitoma darbo užmokesčio, nedarbo socialinio draudimo išmokos dalis (priklausomai nuo šeimos sudėties – nuo 20 iki 40 proc.), vaiko pinigai.

Nors ekstremaliosios situacijos metu bei 6 mėnesius jai pasibaigus nepasiturintiems gyventojams kreipiantis dėl piniginės socialinės jų turimas turtas nevertinamas, tačiau apskaičiuojant pajamas yra įskaitomos iš privalomo registruoti turimo kilnojamo ir nekilnojamo turto gaunamos pajamos, pavyzdžiui, žemės, būsto, automobilio ir kito turimo turto nuomos ar pardavimo pajamos.

Dėl padidėjusių išlaidų būsto šildymo kompensacijoms teikti savivaldybėms šiemet papildomai iš valstybės biudžeto skirta apie 16 mln. eurų.