- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Siūloma leisti savivaldybių taryboms savo teritorijoje nustatyti maksimalų būsto nuomos mokesčio dydį. Tai siūloma taikyti įmonių, įstaigų, organizacijų ir fizinių asmenų komercinėmis sąlygomis išnuomojamoms gyvenamosioms patalpoms.
Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas, įregistravęs tokias Civilinio kodekso ir Vietos savivaldos įstatymo pataisas, mano, kad siūlomas teisinis reguliavimas sustiprintų savivaldos galias ir leistų spręsti būsto trūkumo problemą.
Anot parlamentaro, staigiai išaugus būsto nuomos paklausai, ypač Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, žmonės priversti yra sutikti su visomis nuomotojo sąlygomis dėl nuomos kainų kėlimo.
„Tai vyksta ir dėl to, kad Lietuvoje iki šiol nėra kolektyvinio nuomininkų teisių atstovavimo tradicijos, būdingos senoms demokratijoms. Greta to būtina įvertinti sparčiai augančias elektros, šildymo, vandens kainas, kurios gali reikšmingai sumažinti miestiečių perkamąją galią, didinti skurdo riziką“, – sako projektų autorius.
Pasak G. Palucko, šiuo metu Civilinis kodeksas numato, kad Vyriausybė gali priimti sprendimą dėl komercinėmis sąlygomis nuomojamo gyvenamojo būsto maksimalaus nuomos dydžio nustatymo, tačiau tuo nesinaudoja.
„Šiuo metu centrinė valdžia turi ribotas galimybes daryti intervencijas į būsto nuomos rinką ir, net ir turėdama formalų įrankį tai daryti, juo nesinaudoja. (...) Iki šiol Lietuvoje maksimalios nuomos kainos niekada nebuvo įvestos. Regionuose, kuriuose nėra nuomojamo būsto trūkumo, bet koks reguliavimas visos šalies mastu būtų perteklinis. Tačiau suteikus teisę savivaldybių taryboms vietoje Vyriausybės nustatyti maksimalią gyvenamojo būsto nuomos kainą, problema būtų sprendžiama ten, kur ji realiai yra, pavyzdžiui, Vilniaus mieste“, – sako G. Paluckas.
Jo duomenimis, toks reguliavimas yra būdingas Vakarų Europos valstybių didmiesčiams (Berlynas, Kopenhaga ir t.t.) ir turi platų miestiečių palaikymą.
Siūloma, kad naujos nuostatos įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d.
Šiuo metu Civilinis kodeksas numato, kad Vyriausybė gali priimti sprendimą dėl komercinėmis sąlygomis nuomojamo gyvenamojo būsto maksimalaus nuomos dydžio nustatymo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...