- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2020-aisiais Lietuva buvo daugiausiai plastikinių maišelių sunaudojanti šalis Europoje. Nuo liepos įsigaliojus reikalavimui šiuos maišelius apmokestinti – situacija po truputį keičiasi. Dar ne visi pirkėjai už plastikinius maišelius susimoka, sako – nepatogu. Tačiau, gera žinia ta, kad daugkartinių maišelių pardavimai kyla neregėtais tempais. Apie tai pasakota LNK reportaže.
Nuo liepos parduotuvėse neliko nemokamų plastikinių maišelių. Už juos pirkėjai turi susimokėti po 1 ct. Naujovė patinka ne visiems, teigia, nepatogu. Kiti sako, kad maišelius reikėjo apmokestinti daug anksčiau, nes tai skatina jų naudoti mažiau. Panašu, kad didžioji dalis pirkėjų mokamais maišeliais nesiskundžia.
„Nepyksta. Iš tikrųjų visi labai supratingai į tai žiūri. Aišku, matome, kad galbūt dar ne visi skenuoja, dar reikia priprasti, reikia žmonėms atkreipti dėmesį į tai, kad nuo šiol yra nauja tvarka“, – sakė „Rimi“ Komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Prekybos tinklai pasirinko skirtingas maišelių pardavimo strategijas. Vieni tikisi, kad pirkėjai bus nuoširdūs ir atsiskaitydami kasininkui pasakysi, ar maišelius pasiėmė iš parduotuvės, ar iš namų.
„Prie standartinės kasos pirkėjui tereikia pasakyti, kiek maišelių jis panaudojo apsipirkimo metu, o prie savitarnos kasų pirkėjui reikia nuskenuoti kortelę su vadinamuoju barkodu ir įvesti būtent tą kiekį plastikinių maišelių, kiek jie ir pasinaudojo“, – apie „Lidl“ strategiją pasakojo „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė.
„Mes juos parduodame be barkodų, tiesiog klientas, atėjęs prie kasos, turės pasakyti, kiek tų maišelių įsigijo. Mes tikime savo pirkėjų sąmoningumu ir sąžiningumų, ir, kad, na, jie bus atviri ir atsakingi, ir pasakysi, kiek tų maišelių pasiėmė“, – apie panašią strategiją sakė „Maximos“ atstovė ryšiams su žiniasklaida.
O kiti, visgi, nusprendė vienkartinius maišelius pardavinėti kaip įprastas prekes.
„Visi maišeliai, kaip minėjau, turi barkodą, ir tiesiog reikia nuskenuoti kasoje. Taip labai paprasta ir labai lengva atskirti, kuriuos reikia skenuoti, o kurių – ne“, – teigė „Rimi“ atstovė.
Seimas dar praėjusių metų pabaigoje nusprendė uždrausti neatlygintinai dalyti plastikinius maišelius. Taip siekiama mažinti jų daromą žalą gamtai.
Lietuva yra daugiausiai plonų plastikinių maišelių sunaudojanti šalis Europoje. 2020-aisiais šalyje vienas gyventojas jų sunaudodavo apie 250. Mažiausiai jų prireikdavo gyventojams Belgijoje, Liuksemburge ir Austrijoje.
Mūsų pardavimai rodo, kad birželio mėnesį žmonės įsigijo dvigubai daugiau daugkartinio naudojimo tinklelių negu gegužę.
„Prekybos tinklai deklaravo, kad, praėjus tam tikram laikui – iki pusmečio, ir nepamačius reikšmingų pokyčių, bus keičiama kaina. Tačiau, jeigu ir tai nepadės, tai, akivaizdu, kad reikės eiti kitų šalių keliu ir galvoti apie tų plastikinių maišelių eliminavimą apskritai“, – sakė Seimo narys Tomas Tomilinas.
Pavyzdžiui, „Maximos“ klientai per mėnesį sunaudodavo apie 15 mln. plastikinių maišelių. Siekiama šį skaičių sumažinti bent perpus. Anot prekybos tinklų, pokyčiai juntami jau dabar.
„Mūsų pardavimai rodo, kad birželio mėnesį žmonės įsigijo dvigubai daugiau daugkartinio naudojimo tinklelių negu gegužę“, – teigė „Maxima“ atstovė.
„Pastebime tai, kad žmonės tikrai noriau renkasi daugkartines, tvaresnes alternatyvas ir įsigyja daugkartinius maišelius. Tie maišeliai gali būti skalbiami, išdžiovinami ir naudojami dar ir dar“, – sakė „Lidl Lietuva“ atstovė Lina.
„Daugkartinių maišelių pardavimai labai padidėjo. Prieš tai buvo beveik neperkama prekė, o dabar siekia keletą tūkstančių per dieną“, – džiaugėsi pirkėjų sąmoningumu ir „Rimi“.
Prekybininkai patys spręs, kur panaudoti surinktas lėšas – investuoti į pirkėjų švietimą ar laikyti jas papildomomis pajamomis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Stambiausių darbdavių atlygio medianos birželį augo
Birželį stambiausių darbdavių, mokančių didžiausias atlygio medianas, trejetas išliko toks pats – įvyko tik lyderių rokiruotė, o darbo užmokesčio medianos birželio mėnesį šiek tiek didesnės nei buvo gegužę, penktadienį ra...
-
VERT kviečia teikti siūlymus dėl planuojamo įrengti vėjo parko aukciono organizavimo tvarkos3
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) kviečia teikti siūlymus dėl supaprastintos strateginio objekto – Baltijos jūroje planuojamo įrengti vėjo parko – aukciono organizavimo tvarkos. Viešosios konsultacijos, anot tarybos, vy...
-
Vasaros pabaigoje šalies geležinkelio stotyse nebeliks bilietų kasų8
Iki vasaros pabaigos šalies geležinkelio stotyse nebeliks bilietų kasų, penktadienį skelbia portalas „15min“. ...
-
Migracijos departamentas: įvedama rinkliava už tarpininkavimo raštus
Užsieniečius įdarbinti pageidaujantys darbdaviai už tarpininkavimo raštus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo arba nacionalinės vizos išdavimo mokės valstybės rinkliavą. Ji bus renkama ir už prašymą leisti pa...
-
Jonavoje bus demontuotos mazutui saugoti skirtos talpyklos: gali būti jaučiamas mazuto kvapas1
Jonavoje bus demontuotos mazutui saugoti skirtos talpyklos, mieste gali būti jaučiamas mazuto kvapas, praneša miesto savivaldybė. ...
-
IAE vadovas: giluminiam atliekynui būtina pasirinkti saugiausią vietą3
Daliai savivaldybių kritikuojant būsimo Ignalinos atominės elektrinės (IAE) giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno vietos atrankos procesą, jėgainės vadovas pabrėžia, kad jam būtina pasirinkti geologiškai tinkamiausią ir saugiausią vi...
-
Ekonomistai: augančią prekybą lemia stiprėjanti perkamoji galia3
Statistikams paskelbus, kad mažmeninės prekybos apyvarta šiemet didėjo daugiau nei 3 proc., ekonomistai sako, kad tai lėmė stiprėjanti gyventojų perkamoji galia – atlyginimai kyla sparčiau nei kainos. ...
-
Kruša – ne visada mirtis pasėliams
Kėdainių rajone – lauko diena. Neįprasta diena, kai ūkininkai, mokslininkai, draudikai suvažiuoja į laukus bei pristato mokslinius tyrimus ir kaip šiltėjant klimatui teks auginti gėrybes. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet paaugo, restoranų apyvarta – smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–birželį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 3,3 proc. ir siekė 9,3 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
Žiniasklaida: žadami muitai iki 150 eurų siuntoms, pirktoms trečiųjų šalių internetinėse platformose
Europos Sąjunga planuoja muitų reformą – ketinama apmokestinti mažos vertės (iki 150 eurų) dažniausiai kiniškų prekių siuntas, kurias europiečiai įsigyja per trečiųjų šalių internetines platformas, pavyzdžiui „AliExpre...