Jis ketvirtadienį apžvelgė keturis scenarijus, kokią įtaką Lietuvos ekonomikos plėtrai turėtų gynybai skirtini papildomi 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Tiek lėšų krašto apsaugai reikia norint pasiekti 5-6 proc. BVP finansavimą gynybai, dėl kurio anksčiau šiemet sutarė šalies vadovai, Lietuvai ketinant iki 2030 metų išvystyti kariuomenės diviziją.

„Išnaudokime šią situaciją, kad sustiprintume savo šalies ekonomiką ir jos augimo potencialą“, – diskusijoje Vilniuje ketvirtadienį sakė G. Šimkus.

Pasak jo, naudingiausia Lietuvos ekonomikos raidai būtų, jeigu iš 2,5 proc. BVP, papildomai reikalingų gynybai, 0,5 proc. punkto būtų finansuojama tvariomis valstybės biudžeto pajamomis jas perskirstant ar didinant mokesčius, likusi suma būtų pasiskolinama ir kasmet didinami asignavimai užsakymams būtent vietos gynybos pramonei.

„Jeigu iš to papildomo finansavimo poreikio bent 100 mln. eurų, (...) pradedant 2026 metais, skirtume Lietuvos gynybos pramonei ir kasmet šią sumą padidintume 50 proc., 2030 metus baigtume su maždaug 0,5 mlrd. eurų užsakymais Lietuvos gynybos pramonei“, – kalbėjo LB valdybos pirmininkas.

Skirtumas yra pakankamai nedidelis, lyginant šiuos du scenarijus.

Jo teigimu, toks modelis užtikrintų, jog 2030 metais Lietuvos ekonomika būtų 0,2 proc. didesnė nei dabartiniu baziniu scenarijumi, pagal kurį LB prognozuoja ūkio raidą neįtraukiant papildomo finansavimo gynybai.

„Tai slopintų infliaciją, o didesnis BVP darytų tvaresnį ir patį valstybės skolos išaugimą“, – sakė G. Šimkus.

GPM, PVM, pelno mokesčiai – žalingesni ekonomikai

LB vadovo teigimu, kiti du scenarijai yra panašūs savo poveikiu šalies ekonomikai.

Jie taip yra paremti tuo, kad didinant gynybos finansavimą 2 proc. BVP siekianti suma būtų pasiskolinama, o 0,5 proc. BVP finansuojama tvariais šaltiniais.

Tačiau šie scenarijai skiriasi tuo, kad pirmuoju atveju tvarūs šaltiniai būtų grįsti biudžeto pajamomis iš didinamų ekonomikai žalingesnių mokesčių, pavyzdžiui, gyventojų pajamų, pelno ar pridėtinės vertės, o antruoju – nekilnojamojo turto mokesčio augimo, lengvatų mažinimo ir naikinimo, žalingų įpročių mokesčių ir panašiai.

„Skirtumas yra pakankamai nedidelis, lyginant šiuos du scenarijus“, – sakė G. Šimkus.

Jis teigė, kad laikantis šių scenarijų Lietuvos BVP 2030 metais būtų panašus kaip bazinio scenarijaus atveju, tačiau palankesnė ekonomikos raidai būtų minėta antroji opcija.

Nepalankiausia – tik skolintis

Pasak G. Šimkaus, ekonomikos raidai nepalankiausias yra scenarijus, kai visą papildomą lėšų gynybai poreikį Lietuva pasiskolina, o jokių mokestinių priemonių nesiima.

„Visa tai reikštų, kad valstybės skola išauga iki virš 60 proc. BVP, yra virš Mastrichto kriterijaus, skolos aptarnavimo išlaidos išauga 0,5 proc. punkto nuo BVP, o tai reiškia, kad ilgainiui tai irgi reikės iš kažkur finansuoti“, – sakė LB valdybos pirmininkas.

„Finale tai vis tiek neišvengiamai reiškia ir tam tikrą investuotojų vertinimo pokytį, didesnę šalies kredito riziką ir kartu tai reiškia, kad anksčiau ar vėliau tas palūkanas reikės dengti, finansuoti. Anksčiau ar vėliau tai reikštų arba kažkokius mokestinius pokyčius, arba perskirstymą valstybės išlaidų“, – pridūrė jis.

Pasak G. Šimkaus, šio scenarijaus atveju Lietuvos ekonomika 2030 metais būtų 0,5 proc. mažesnė nei baziniu raidos scenarijumi.

Premjeras Gintautas Paluckas žada, kad reikalingas papildomas finansavimas gynybai bus numatytas jau 2026 metų valstybės biudžete.

Vyriausybė teigia, kad didžioji dalis papildomo lėšų poreikio bus skolinamasi, bet tuo pačiu rengia mokesčių peržiūrą, leisiančią į biudžetą kasmet papildomai surinkti apie 0,5 mlrd. eurų.