- Ieva Vidūnaitė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiemet planuojama išasfaltuoti 445 km žvyrkelių, sako Automobilių kelių direkcijos (AKD) direktorius Vitalijus Andrejevas.
Pagal 2017-2020 m. kelių asfaltavimo programą, iš viso per šiuos trejus metus planuojama, kad asfaltas bus nulietas 1654 km ruože. Tuo metu iki šiol išasfaltuota 713 km žvyrkelių.
„Žvyrkeliai yra išsidėstę visoje Lietuvoje, ir tikrai neišskirčiau vienos pagrindinės vietos, tiesiog pats kelių asfaltavimo principas yra išasfaltuoti neišasfaltuotus ruožus, kai ruožai yra neasfaltuoti tarpuose tarp asfaltuotų, ir baigti asfaltuoti gyvenvietėse, kad žmonėms būtų geresnė gyvenimo kokybė“, - „LRT radijo“ laidoje „Ryto garsai“ kalbėjo Automobilių kelių direkcijos direktorius.
Pasak V. Andrejevo, ruožai, kuriuose ketinama lieti asfaltą, pasirenkami atsižvelgiant į savivaldybių pateiktus prašymus, eismo intensyvumą ir kitus kriterijus.
„2017 m. savivaldybės aktyviai dalyvavo skirdamos savo balsą, nes jų balsas lėmė apie 20 proc.“, - sakė V. Andrejevas.
Šiuo metu šalyje yra apie 7 tūkst. km neišasfaltuotų kelių. Automobilių kelių direkcijos direktoriaus teigimu, net ir intensyvi programa negali išspręsti visų įsisenėjusių problemų dėl žvyrkelių.
Vis dėlto, pasak V. Andrejevo, Susisiekimo ministerija parengė strateginį planą, kuriuo iki 2030 m. ketinama palikti apie 3 tūkst. km neišasfaltuotų kelių.
„Tai perpus mažiau negu dabartinis neišasfaltuotų kelių tinklas“, - sakė V. Andrejevas.
Tuo metu komentuodamas žvyrkelių priežiūrą, V. Andrejevas sakė, kad žvyrkeliai dėvisi, tačiau pernai buvo pakeltas jų priežiūros lygis, ir kelio greideriavimo darbai atliekami ne kas 32 dienas, kaip buvo anksčiau, bet kas 16 dienų.
Gyventojai, pastebėję blogai prižiūrimos žvyrkelius, pasak V. Andrejevo, turėtų kreiptis į Automobilių kelių direkciją.
ELTA primena, kad Vyriausybė kovo 20 d. posėdyje pritarė Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų naudojimo sąmatos pakeitimams šiems metams, įtraukiant 2018 metais skirtų, bet nepanaudotų lėšų likutį.
Vadovaujantis šių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu, KPPP finansavimo įstatymu, aprašu ir įtraukus praėjusių metų viršplanines ir nepanaudotas lėšas, programos finansavimui iš viso skiriama 563 mln. eurų - 86 mln. eurų daugiau, nei buvo iki šiol.
Kaip skelbiama Vyriausybės pažymoje, 99,3 mln. eurų, vietoje buvusių 80 mln. eurų, skiriama valstybinės reikšmės rajoniniams keliams su žvyro danga asfaltuoti, 10 mln. eurų - vietinės reikšmės keliams su žvyro danga asfaltuoti, 15 mln. eurų - magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožo nuo 89,4 iki 107 km rekonstravimui.
Skiriama 5 mln. eurų daugiau (7,5 mln. eurų) valstybinės reikšmės krašto kelio Šilutė-Rusnė rekonstravimui ir estakados šio kelio užliejamajame ruože statybai. Taip pat planuojama skirti 5 mln. eurų projektui „Dviejų lygių sankryžos Vilniuje, Žirnių g., Liepkalnio g. ir Minsko pl., rekonstravimas“.
Valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės keliams skirta didžiausia dalis visų lėšų - 399 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus17
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...