- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmasis 2017 m. mėnuo atspindėjo bendrą tendenciją paspaudus šalčiams - elektros vartojimas augo, o vėjo elektrinių gamyba smuko. Nepaisant to, sausį „Nord Pool" biržos Lietuvos prekybos zonoje vidutinė elektros kaina išliko stabili ir siekė 36,9 eurus už megavatvalandę. Palyginti su praėjusių metų sausiu, kaina buvo 27 proc. mažesnė.
Lietuva importavo 81 proc. suvartotos elektros. Elektros importas iš Švedijos sudarė 17 proc., importas iš Latvijos, Estijos ir Suomijos - 42 proc., importas iš Lenkijos - 4 proc., o importas iš trečiųjų šalių - 37 proc. Palyginti su gruodžiu, sausį vidutinė temperatūra smuko 1,2 laipsniu ir Baltijos šalys suvartojo daugiau elektros. Lietuvoje elektros poreikis išaugo 5 proc.
Palyginti su gruodžiu Lietuvoje elektros gamyba smuko beveik trečdaliu, o su praėjusių metų sausiu - penktadaliu. Antrą mėnesį iš eilės didžiausią dalį, 47 proc., pagamino vėjo elektrinės. Hidroelektrinių gamyba sudarė 40 proc. visos pagamintos elektros, o šiluminės elektrinės beveik nedirbo. Tuo tarpu Baltijos šalyse šiluminės elektrinės pagamino daugiau nei pusę elektros, hidroelektrinių gamyba mažėjo, vien Latvijoje jos pagamino 17 proc. mažiau.
„Nord Pool" sistemos vidutinė elektros kaina išliko stabili ir siekė 30,8 EUR/MWh. Švedijos ketvirtojoje prekybos zonoje kaina taip pat nepakito ir buvo 34 EUR/MWh. Pasibaigus žiemos šventėms Švedijoje vartojimas augo 11 proc., o gamyba - 15 proc. Daugiausiai - pusantro karto - augo hidroelektrinių gamyba, atominės elektrinės pagamino 7 proc. Vėjo elektrinių gamyba krito penktadaliu.
Suomijoje ir Estijoje kaina buvo vienoda ir siekė 33,3 EUR/MWh. Estija penktadaliu daugiau importavo iš Suomijos, o pastaroji tiek pat padidino importą iš Švedijos.
Lenkijoje sausio vidutinei 37 EUR/MWh kainai daugiausiai įtakos turėjo 4 proc. išaugęs vartojimas, trečdaliu mažesnė vėjo elektrinių gamyba ir smukusi saulės elektrinių gamina.
Didžiausia elektros kaina Baltijos jūros regione ir toliau išliko Vokietijoje, sausį ji šoktelėjo 40 proc. iki 52,4 EUR/MWh. Aukščiausią vidutinę kainą per pastaruosius aštuonerius metus formavo smukusi vėjo ir hidroelektrinių gamyba, išaugęs elektros suvartojimas ir atominėse elektrinėse atliekami priežiūros darbai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...