Saulės energetikos suklestėjimą lemia ir pinigai

Lietuvos nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad 2030 m. 45 proc. elektros energijos bus pagaminama iš atsinaujinančių išteklių – vėjo energija sudarytų didžiąją dalį – ne mažiau kaip 53 proc., saulės šviesos energija – 22 proc.

Atsinaujinančios energetikos bendrijos

Perspektyvos saulės energetikai atsivėrė balandžio pabaigoje, kai Seimas nutarė leisti gyventojams kooperuotis ir steigti atsinaujinančių išteklių energetines bendrijas. Taip pat leista elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) gamintojams tiesiogiai sudaryti sutartis ir parduoti energiją galutiniams vartotojams. Tai turėtų padaryti žaliąją energiją dar patrauklesnę tarp įmonių.

Įteisinus atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas, gyventojai kartu su savivaldybių įstaigomis ir nedidelėmis įmonėmis galės jungtis į tokias bendruomenes ir savarankiškai apsirūpinti elektros energija iš atsinaujinančių išteklių bei šią energiją parduoti.

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimais numatoma, kad atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos galės valdyti ir plėtoti atsinaujinančius išteklius energijos gamybai naudojančias elektrines – jose gaminti, vartoti, kaupti savo kaupimo įrenginiuose ir parduoti pasigamintą energiją. Šių bendrijų savininkais galės būti pavieniai žmonės kartu su smulkiomis ir vidutinėmis įmonėmis ar savivaldos institucijomis, pavyzdžiui, savivaldybėmis ar seniūnijomis. Tačiau fiziniai asmenys turės turėti bent 51 proc. balsų visuotiniame dalininkų susirinkime.

22 proc. – tokią atsinaujinančios energetikos dalį 2030-aisiais turėtų sudaryti saulės energetika.

Panašios bendrijos šiuo metu yra aktyviai kuriamos kitose ES šalyse, kuriose teikiamas ypatingas dėmesys švariai, darniai ir tvariai energetikai, pavyzdžiui, Danijoje, Olandijoje ir Vokietijoje. Šiose valstybėse tokios bendrijos kuria didelę pridėtinę vertę – į mažosios atsinaujinančios energetikos plėtrą įsitraukia daugiau gyventojų, o vietos gyventojams atsiranda daugiau galimybių pritraukti investicijas į atsinaujinančią energetiką.

Nuosava elektrinė nebūtinai arti

Be to, parlamentas balandžio mėnesį pritarė įstatymo pakeitimams, kurie sukurs palankesnes sąlygas gyventojams įsigyti nutolusias saulės elektrines. Supaprastintos sąlygos gaminantiems vartotojams, kurie įsigijo elektrinę iš saulės elektrinių parkų – saulės elektrinė bus laikoma kilnojamuoju daiktu, todėl elektrinės dalies pirkimo–pardavimo sutarčiai nebus taikoma notarinė sandorio forma. Taip pat gaminantiems vartotojams, kurie yra pasirinkę nepriklausomą elektros energijos tiekėją, už per kaupimo laikotarpį pagamintą ir nesuvartotą elektros energiją galės būti kompensuojama su tiekėju sutarta arba Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta kaina.

Taip pat kuriamos palankesnės sąlygos atsinaujinančios energetikos naudojimui tarp verslo įmonių. Elektros energetikos įstatymo pakeitimai sumažins administracinę naštą elektros energijos iš AEI gamintojams – norint elektros energiją parduoti galutiniam vartotojui nebereikės gauti nepriklausomo elektros energijos tiekėjo licencijos. Elektros energijos iš AEI gamintojams, parduodantiems elektrą galutiniam vartotojui pagal AEI energijos pirkimo–pardavimo sutartis, būtų taikomi tokie pat reikalavimai, kaip ir nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams. Elektros energijos iš AEI gamintojai galėtų sudaryti sutartis su vartotojais ir apie sudarytą sutartį informuoti Valstybinę energetikos reguliavimo tarnybą.

Galimybė tapti elektros energiją savo reikmėms gaminančiais vartotojais, galinčiais gaminti ir vartoti energiją skirtingose vietose, ypač aktuali daugiabučių namų gyventojams. Toks vartotojas gali įsigyti arba išsinuomoti saulės elektrinės dalį saulės elektrinių parke, taip pat pasistatyti savo elektrinę bet kur Lietuvoje, o joje pagamintą energiją vartoti kitoje vietoje – pavyzdžiui, pasigaminti sodyboje Alytaus rajone, o suvartoti bute Kaune ar Klaipėdoje.

Energetikos ministerijos atstovų teigimu, Lietuva yra viena pirmųjų šalių ES, įtvirtinusi išskirtinę sistemą, kuri leidžia elektros energiją gaminti vienoje vietoje, o vartoti kitoje. Taip sudarytos galimybės kiekvienam namų ūkiui tapti elektrą gaminančiu vartotoju, pasigaminančiu ir vartojančiu žalią, švarią ir klimatui nekenkiančią elektrą.

Nuo liepos 1 d. bus skelbiamas naujas kvietimas ir gyventojai galės gauti paramą nutolusioms saulės elektrinėms įsirengti arba daliai elektrinės saulės elektrinių parkuose įsigyti. Tam bus skirta 5 mln. eurų. Nuo spalio 1 d. gaminantiems vartotojams skatinti bus skirta dar 13 mln. eurų. Iš viso šiemet saulės elektrinėms namų ūkiuose įsirengti arba nutolusiuose parkuose įsigyti bus skirta beveik 40 mln. eurų valstybės paramos.

Gali tikėtis kompensacijų

Šią savaitę gyventojai, įsigyjantys saulės elektrinę išsimokėtinai, Energetikos ministerijos pakviesti teikti paraiškas kompensacijoms. Šiuo kvietimu saulės elektrinėms įsirengti iš Klimato kaitos programos skirta 5 mln. eurų. Tai turėtų paskatinti tolimesnę gaminančių vartotojų plėtrą. Žaliąją elektros energiją savo poreikiams naudojančių gaminančių vartotojų skaičius perkopė 5 300, o gegužės mėnesį per savaitę buvo prijungiama vidutiniškai 125 gaminantys vartotojai.

Lietuva yra viena pirmųjų šalių ES, įtvirtinusi išskirtinę sistemą, kuri leidžia elektros energiją gaminti vienoje vietoje, o vartoti kitoje.

"Saulės elektrinių įsirengimas pasiekė rekordinius tempus. Per penkis mėnesius Lietuvoje vartotojų, kurie patys pasigamina savo poreikiams žalią elektrą, padaugėjo jau 2 tūkst. – tiek, kiek pernai per visus metus. Gyventojams yra nuolatinės galimybės gauti kompensacijas – be šiandien paskelbto kvietimo dar bus skelbiami kvietimai paramai gauti liepos ir spalio mėnesiais, todėl gaminančių vartotojų skaičius ir toliau augs", – taip antradienį komentavo energetikos ministras Ž.Vaičiūnas.

Kompensacijas galės gauti fiziniai asmenys, sudarę paskolos sutartis su finansų ar kredito įstaiga. Jie gali gauti kompensacinę išmoką už saulės elektrinių iki 10 kW įsirengimą, kai elektros energija yra naudojama namų ūkio poreikiams. Kompensacijos dydis yra 381 euras už 1 kW elektrinės galios. Taip, kaip ir anksčiau, yra skiriama parama 323 eurai už 1 kW ir taip pat kompensuojama dalis palūkanų – taip užtikrinamos dar palankesnės galimybės saulės elektrinei įsigyti. Paskolos sutartis turi būti sudaryta ne trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui.

Galės prisijungti daugiau

Prieš dvi savaites Energetikos ministerija pasiūlė teikti paraiškas elektros skirstomųjų tinklų modernizavimo ir plėtros projektams. Tam bus skirta 3,5 mln. eurų, o ateityje ši suma bus didinama iki 6,5 mln. eurų. Iš viso 2014–2020 m. skirstomiesiems tinklams modernizuoti ir jų plėtrai skirta daugiau nei 40 mln. eurų.

Pasak Energetikos ministerijos, dalis gaminančių vartotojų susidurdavo su problemomis, norėdami prijungti savo didesnės galios elektrines prie skirstomųjų tinklų, dėl to, kad tinklai pasenę. Tai sukeldavo sunkumų prijungiant naujas elektrines ir reikalaudavo papildomų investicijų iš gaminančių vartotojų. Įgyvendinus projektus dar daugiau gaminančių vartotojų galės prisijungti prie skirstomųjų tinklų be papildomų asmeninių išlaidų.

Paraiškas finansavimui gauti gali teikti elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriai. Finansavimas taip pat galės būti skiriamas transformatorių pastočių, skirstyklų, elektros skirstomųjų tinklų skirstomųjų punktų, transformatorinėms ir elektros linijoms atnaujinti, diegiant pažangiojo tinklo elementus.

Prioritetas bus teikiamas tiems projektas, kuriuos įgyvendinus labiausiai sumažės elektros nuostoliai. Vienam projektui galės būti skiriama nuo 300 tūkst. eurų. Finansuojama bus iki 50 proc. projekto vertės, likusią dalį investuoti turės projekto vykdytojas.