- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva deda dideles pastangas saulės energetikai plėtoti. Šiemet per penkis mėnesius šalyje atsirado tiek vadinamąją žaliąją energiją gaminančių vartotojų, kiek per visus 2019-uosius. "Gaminančių vartotojų skaičius ir toliau augs", – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, mat jau priimti ir palankesni teisės aktai, ir numatoma skirti daugiau kompensacijų.
Lietuvos nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad 2030 m. 45 proc. elektros energijos bus pagaminama iš atsinaujinančių išteklių – vėjo energija sudarytų didžiąją dalį – ne mažiau kaip 53 proc., saulės šviesos energija – 22 proc.
Atsinaujinančios energetikos bendrijos
Perspektyvos saulės energetikai atsivėrė balandžio pabaigoje, kai Seimas nutarė leisti gyventojams kooperuotis ir steigti atsinaujinančių išteklių energetines bendrijas. Taip pat leista elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) gamintojams tiesiogiai sudaryti sutartis ir parduoti energiją galutiniams vartotojams. Tai turėtų padaryti žaliąją energiją dar patrauklesnę tarp įmonių.
Įteisinus atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas, gyventojai kartu su savivaldybių įstaigomis ir nedidelėmis įmonėmis galės jungtis į tokias bendruomenes ir savarankiškai apsirūpinti elektros energija iš atsinaujinančių išteklių bei šią energiją parduoti.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimais numatoma, kad atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos galės valdyti ir plėtoti atsinaujinančius išteklius energijos gamybai naudojančias elektrines – jose gaminti, vartoti, kaupti savo kaupimo įrenginiuose ir parduoti pasigamintą energiją. Šių bendrijų savininkais galės būti pavieniai žmonės kartu su smulkiomis ir vidutinėmis įmonėmis ar savivaldos institucijomis, pavyzdžiui, savivaldybėmis ar seniūnijomis. Tačiau fiziniai asmenys turės turėti bent 51 proc. balsų visuotiniame dalininkų susirinkime.
22 proc. – tokią atsinaujinančios energetikos dalį 2030-aisiais turėtų sudaryti saulės energetika.
Panašios bendrijos šiuo metu yra aktyviai kuriamos kitose ES šalyse, kuriose teikiamas ypatingas dėmesys švariai, darniai ir tvariai energetikai, pavyzdžiui, Danijoje, Olandijoje ir Vokietijoje. Šiose valstybėse tokios bendrijos kuria didelę pridėtinę vertę – į mažosios atsinaujinančios energetikos plėtrą įsitraukia daugiau gyventojų, o vietos gyventojams atsiranda daugiau galimybių pritraukti investicijas į atsinaujinančią energetiką.
Nuosava elektrinė nebūtinai arti
Be to, parlamentas balandžio mėnesį pritarė įstatymo pakeitimams, kurie sukurs palankesnes sąlygas gyventojams įsigyti nutolusias saulės elektrines. Supaprastintos sąlygos gaminantiems vartotojams, kurie įsigijo elektrinę iš saulės elektrinių parkų – saulės elektrinė bus laikoma kilnojamuoju daiktu, todėl elektrinės dalies pirkimo–pardavimo sutarčiai nebus taikoma notarinė sandorio forma. Taip pat gaminantiems vartotojams, kurie yra pasirinkę nepriklausomą elektros energijos tiekėją, už per kaupimo laikotarpį pagamintą ir nesuvartotą elektros energiją galės būti kompensuojama su tiekėju sutarta arba Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta kaina.
Taip pat kuriamos palankesnės sąlygos atsinaujinančios energetikos naudojimui tarp verslo įmonių. Elektros energetikos įstatymo pakeitimai sumažins administracinę naštą elektros energijos iš AEI gamintojams – norint elektros energiją parduoti galutiniam vartotojui nebereikės gauti nepriklausomo elektros energijos tiekėjo licencijos. Elektros energijos iš AEI gamintojams, parduodantiems elektrą galutiniam vartotojui pagal AEI energijos pirkimo–pardavimo sutartis, būtų taikomi tokie pat reikalavimai, kaip ir nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams. Elektros energijos iš AEI gamintojai galėtų sudaryti sutartis su vartotojais ir apie sudarytą sutartį informuoti Valstybinę energetikos reguliavimo tarnybą.
Galimybė tapti elektros energiją savo reikmėms gaminančiais vartotojais, galinčiais gaminti ir vartoti energiją skirtingose vietose, ypač aktuali daugiabučių namų gyventojams. Toks vartotojas gali įsigyti arba išsinuomoti saulės elektrinės dalį saulės elektrinių parke, taip pat pasistatyti savo elektrinę bet kur Lietuvoje, o joje pagamintą energiją vartoti kitoje vietoje – pavyzdžiui, pasigaminti sodyboje Alytaus rajone, o suvartoti bute Kaune ar Klaipėdoje.
Energetikos ministerijos atstovų teigimu, Lietuva yra viena pirmųjų šalių ES, įtvirtinusi išskirtinę sistemą, kuri leidžia elektros energiją gaminti vienoje vietoje, o vartoti kitoje. Taip sudarytos galimybės kiekvienam namų ūkiui tapti elektrą gaminančiu vartotoju, pasigaminančiu ir vartojančiu žalią, švarią ir klimatui nekenkiančią elektrą.
Nuo liepos 1 d. bus skelbiamas naujas kvietimas ir gyventojai galės gauti paramą nutolusioms saulės elektrinėms įsirengti arba daliai elektrinės saulės elektrinių parkuose įsigyti. Tam bus skirta 5 mln. eurų. Nuo spalio 1 d. gaminantiems vartotojams skatinti bus skirta dar 13 mln. eurų. Iš viso šiemet saulės elektrinėms namų ūkiuose įsirengti arba nutolusiuose parkuose įsigyti bus skirta beveik 40 mln. eurų valstybės paramos.
Gali tikėtis kompensacijų
Šią savaitę gyventojai, įsigyjantys saulės elektrinę išsimokėtinai, Energetikos ministerijos pakviesti teikti paraiškas kompensacijoms. Šiuo kvietimu saulės elektrinėms įsirengti iš Klimato kaitos programos skirta 5 mln. eurų. Tai turėtų paskatinti tolimesnę gaminančių vartotojų plėtrą. Žaliąją elektros energiją savo poreikiams naudojančių gaminančių vartotojų skaičius perkopė 5 300, o gegužės mėnesį per savaitę buvo prijungiama vidutiniškai 125 gaminantys vartotojai.
Lietuva yra viena pirmųjų šalių ES, įtvirtinusi išskirtinę sistemą, kuri leidžia elektros energiją gaminti vienoje vietoje, o vartoti kitoje.
"Saulės elektrinių įsirengimas pasiekė rekordinius tempus. Per penkis mėnesius Lietuvoje vartotojų, kurie patys pasigamina savo poreikiams žalią elektrą, padaugėjo jau 2 tūkst. – tiek, kiek pernai per visus metus. Gyventojams yra nuolatinės galimybės gauti kompensacijas – be šiandien paskelbto kvietimo dar bus skelbiami kvietimai paramai gauti liepos ir spalio mėnesiais, todėl gaminančių vartotojų skaičius ir toliau augs", – taip antradienį komentavo energetikos ministras Ž.Vaičiūnas.
Kompensacijas galės gauti fiziniai asmenys, sudarę paskolos sutartis su finansų ar kredito įstaiga. Jie gali gauti kompensacinę išmoką už saulės elektrinių iki 10 kW įsirengimą, kai elektros energija yra naudojama namų ūkio poreikiams. Kompensacijos dydis yra 381 euras už 1 kW elektrinės galios. Taip, kaip ir anksčiau, yra skiriama parama 323 eurai už 1 kW ir taip pat kompensuojama dalis palūkanų – taip užtikrinamos dar palankesnės galimybės saulės elektrinei įsigyti. Paskolos sutartis turi būti sudaryta ne trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui.
Galės prisijungti daugiau
Prieš dvi savaites Energetikos ministerija pasiūlė teikti paraiškas elektros skirstomųjų tinklų modernizavimo ir plėtros projektams. Tam bus skirta 3,5 mln. eurų, o ateityje ši suma bus didinama iki 6,5 mln. eurų. Iš viso 2014–2020 m. skirstomiesiems tinklams modernizuoti ir jų plėtrai skirta daugiau nei 40 mln. eurų.
Pasak Energetikos ministerijos, dalis gaminančių vartotojų susidurdavo su problemomis, norėdami prijungti savo didesnės galios elektrines prie skirstomųjų tinklų, dėl to, kad tinklai pasenę. Tai sukeldavo sunkumų prijungiant naujas elektrines ir reikalaudavo papildomų investicijų iš gaminančių vartotojų. Įgyvendinus projektus dar daugiau gaminančių vartotojų galės prisijungti prie skirstomųjų tinklų be papildomų asmeninių išlaidų.
Paraiškas finansavimui gauti gali teikti elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriai. Finansavimas taip pat galės būti skiriamas transformatorių pastočių, skirstyklų, elektros skirstomųjų tinklų skirstomųjų punktų, transformatorinėms ir elektros linijoms atnaujinti, diegiant pažangiojo tinklo elementus.
Prioritetas bus teikiamas tiems projektas, kuriuos įgyvendinus labiausiai sumažės elektros nuostoliai. Vienam projektui galės būti skiriama nuo 300 tūkst. eurų. Finansuojama bus iki 50 proc. projekto vertės, likusią dalį investuoti turės projekto vykdytojas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“3
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?1
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą6
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...