S. Krėpšta: bankų paslaugų verslui kainos – vidutinės regione

„Lietuvoje įkainiai, taikomi verslo klientams, jie nėra nei patys didžiausi regione, taip pat nėra ir patys mažiausi“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete sakė S. Krėpšta.

LB tokias išvadas komitetui pateikė palyginęs vidutinius įkainius už paslaugas: mėnesinį sąskaitų mokestį (Lietuvoje – 3,55 euro), 30-ies pavedimų internetu kainą (10,4 euro), mokestį už verslo debeto kortelę (du eurai), taip pat paslaugų krepšelius – nuo penkių iki 100 nemokamų SEPA mokėjimų.

Seimo narė, demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ priklausanti Laima Mogenienė sako, kad šalies verslininkai skundžiasi dėl komercinių bankų įkainiais.

„Tai absoliutus diktatas iš stipriosios pusės, turime daugybę pavyzdžių, kai pristatomos paslaugų teikimo sąlygos, kažkokios derybos nevyksta“, – Ekonomikos komitete sakė L. Mogenienė.

Ji teigia, kad bankai tiesiog naudojasi užimama pozicija.

„Situacija iš tikrųjų absoliučiai nėra normali ir jeigu privataus verslo atveju vartotojai yra ginami vartotojų apsaugos, tai bankai labai negražiai naudojasi stipriąja puse“, – sakė L. Mogenienė.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad įmonės neišnaudoja visų konkurencijos galimybių.

„Turime 20 kredito įstaigų, kurios yra bankai, turime 60 kredito unijų, kurios veikia rajonuose, turime apie 150 mokėjimo įstaigų, kurios teikia mokėjimo paslaugas. (...) Lietuvos banko atlikti tyrimai rodo, kad įmonės nueina į du bankus ir toliau neina, neieško sau geresnės paslaugos, o norėtųsi, kad vis tik ieškotų ir susirastų sau ir kainą priimtiną, ir paslaugų spektrą“, – komitete sakė E. Čipkutė.

L. Mogenienė taip pat teigė, kad bankų tikrinimo operacijos dėl pinigų plovimo yra perteklinės, o verslai dėl to patiria ne tik nepatogumų, bet ir nuostolių, nes stabdomi atsiskaitymai tarp įmonių. Remdamasi Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba ji sakė, jog iš sulaikytų 65 mln. eurų vertės įtartinų operacijų rizika pasiteisino tik dėl vieno milijono eurų vertės operacijų.

„Vadinasi, tas įtarumas per didelis ir suvokiant, kad verslui tai yra gryni nuostoliai, kai dviem savaitėms ar 20 parų sustabdoma visi atsiskaitymai, visi mokėjimai, tie žmonės nemoka mokesčių, atlyginimų, praleidžia sutartinius įsipareigojimus su savo vietos ir užsienio tiekėjais, klientais. Tai yra visa didžiulė grandinė nuostolių, kurie vėliau niekaip nekompensuojami, net neatsiprašoma“, – sakė L. Mogenienė.

S. Krėpštos teigimu, patikra nuo praėjusių metų griežtinama dėl Rusijai ir Baltarusijai taikomų sankcijų – tai tikrinama itin atidžiai, norint išvengti klaidų ir nuobaudų už jas.

„Bankai, be abejo, yra įpareigoti tiek vykdyti pinigų plovimo prevenciją, tiek užtikrinti sankcijų kad būtų laikomasi, o jeigu jie padaro tam tikras klaidas, jiems gresia realios bausmės tiek iš priežiūros institucijos, tiek iš kitų institucijų“, – kalbėjo S. Krėpšta.

Anot jo, neatidžiai tikrinant finansines operacijas bankams gali grėsti net uždarymas su visomis blogomis to pasekmėmis, kaip įvyko kaimyninėje Latvijoje, kurioje dėl dalyvavimo įtartinose tarptautinėse pinigų plovimo schemose buvo uždarytas komercinis bankas ABLV.

„Turėjome Latvijoje ABLV banką, kuris dėl aplaidžios pinigų plovimo prevencijos, aplaidaus sankcijų įgyvendinimo buvo sankcionuotas JAV institucijų. Jis turėjo užsidaryti ir tai buvo tikrai didelis šokas bankinei sistemai Latvijai, buvo reputacinė dėmė Latvijos jurisdikcijai, įmonės patyrė daug sunkumų, nes tiesiog bankų perlaidos į užsienį buvo gerokai apsunkintos“, – kalbėjo S. Krėpšta.

LB valdybos narys sako, kad jau praėjusią vasarą išryškėjo įtampa dėl užlaikytų mokėjimų, jis teigia, kad dalis mokėjimų iš tikrųjų buvo užlaikomi per ilgai, o su komerciniais bankais sutarta, kad tokie tikrinimai truktų ne ilgiau kaip tris savaites.

„Kai kurie mokėjimai buvo užlaikomi iš tiesų keletą savaičių ir rugpjūčio pasiekėme su bankais sutarimą, kad mokėjimai negali būti užlaikomi ilgiau nei tris savaites. Kalbame apie sudėtingus mokėjimus, kurie vienaip ar kitaip susiję su Rusija ar Baltarusija, NVS (Nepriklausomų valstybių sandrauga – BNS) šalimis“, – kalbėjo S. Krėpšta.

Anot jo, šiuo metu trijų savaičių operacijų tikrinimas pasitaiko retai, o vidutinė užlaikymų trukmė yra sutrumpėjusi.

„Situacija yra geresnė nei buvo praėjusios vasaros metu“, – sakė jis Ekonomikos komiteto nariams.

Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė pripažino, kad situacija šiuo metu yra geresnė, bet ne tokia gera, kokia galėtų būti.

„Situacija yra geresnė, bet ne tokia gera, kokia galėtų būti“, – komitete sakė ji.

Verslo imigrantų ir investuotojų asociacijos prezidentas Romas Stumbrys sako, kad perteklinių tikrinimų Lietuvoje vengiantis šalies verslas paslaugų ieško kaimyninėse šalyse

„Kodėl įmonės atsidaro sąskaitas Lenkijoje, Latvijoje? Dėl to, kad komerciniai bankai verslo atžvilgiu taiko tokius reikalavimus“, – komiteto posėdyje sakė R. Stumbrys.

Lietuvoje veikiantys bankai, e. pinigų bei mokėjimų įstaigų sektorius aptarnauja 24,6 mln. klientų.