- Asta Dudurytė/ lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Rožinis mokestis“ – taip pavadintas reiškinys, kai būtent moterims ar mergaitėms skirti daiktai ar paslaugos kainuoja daugiau. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba paradoksu vadina situaciją, kai moterys Lietuvoje uždirba mažiau nei vyrai, bet už pirkinius susimoka brangiau. Ir netgi paskaičiuota kiek, vidutiniškai 7 procentais.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė Mintautė Jurkutė atskleidė, kad moterys vis dar susiduria su tuo, kad už kai kurias paslaugas ar prekes turi mokėti daugiau negu vyrai.
– Ar gaunate konkrečių skundų? Ar yra tik signalai ir jūs stebite tokius reiškinius?
– Esame gavę ne vieną paklausimą arba kreipimąsi, kad paaiškintumėme situaciją ar tai galėtų būti diskriminacija, ar ne. Pavyzdžiui, kai kurios higienos priemonės yra pozicionuojamos kaip moteriškos ir yra šiek tiek brangesnės, negu tos, kurios pozicionuojamos kaip vyriškos. Esame gavę paklausimą apie iš principo tą pačią prekę, tiesiog buvo žydras buteliukas berniukams ir rausvas buteliukas mergaitėms. Vanduo, visiškai ta pati talpa, netgi šalia pastatyti. Mergaitiškas buvo šiek tiek brangesnis. Pradėjus aiškintis, kaina buvo atitaisyta ir buvo paaiškinta, kad tai buvo klaida.
– Ar jūs įžvelgiate tame diskriminaciją?
– Lietuvoje diskriminacija yra apibrėžiama taip, kaip lygių galimybių įstatymai nustato. Prekė, pozicionuojama kaip vyriška arba moteriška, yra prieinama ir vyrams, ir moterims, ir bet kuris vyras, arba bet kuri moteris gali ją nusipirkti. Mes diskriminacija nelaikytumėme. Jeigu būtų apribojamas įsigijimas ir tik pagal lytį kaina nustatoma, tokiais atvejais, taip, diskriminacija būtų. „Rožinis mokestis“ nepatektų į diskriminaciją.
Kita vertus, esame nustatę ne vieną diskriminaciją, pavyzdžiui, lytis buvo įtraukta į kainodarą parduodant paslaugas, tokias kaip kirpyklos arba manikiūro. Tokiais atvejais, vien lyties kriterijus, nėra pateisinamas ir tai jau būtų diskriminacija. Yra tam tikras paradoksas, moterims kuriamas lūkestis atrodyti gražiai, reprezentatyviai, patraukliai, jos tarsi dažniau turi pirkti tas prekes. Bet kai pasižiūrime į darbo užmokesčio atotrūkį, tai moterys Lietuvoje uždirba mažiau negu vyrai. Be abejo, „rožinis mokestis“ atrodo socialiai neteisingas. Kaip rinkodaros triukas, panašu, veikia. Turbūt rinkodaros specialistai paaiškintų labiau, kodėl apsimoka tą daryti. Mes, kaip lygių galimybių įstaiga, sakytumėme, kad svarbiausia yra kelti sąmoningumą.
– Ar turite pavyzdžių, kai moterys bando apeiti „rožinį mokestį“?
– Girdime apie tuos atvejus, kai klientai gudrauja, pavyzdžiui, berniukų skyriuje perka rūbus dukroms arba skustukus, plaukams šalinti, irgi perka neva vyriškus, nes jie yra pigesni ir didesnėse pakuotėse. Neperka pozicionuojamų kaip moteriškų. Yra visokių būdų gudrauti. Nereikėtų klientui palikti šio gudravimo, reikėtų sąmoningumo ir iš pačių prekių pardavėjų.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka pakomentavo apie kitas sritis, kuriose taikomas „rožinis mokestis“.
– „Rožinis mokestis“ egzistuoja ne tik prekybos ar paslaugų sferose. Kur dar yra nelygybė?
– Nelygybė yra daugybėje sferų. Visų pirma, yra prekės, kurios pritaikytos moterims, ir kurios pagal sudedamąsias dalis visiškai atitinka vyriškas prekes, bet kainuoja brangiau. Galime kalbėti ir apie darbo užmokesčio nelygybę. Už tą patį darbą moterims yra sumokama mažiau negu vyrams ir skirtumas šiuo metu yra apie 15 procentų. Tai formuoja visą grandinę problemų, kadangi moterys gyvena ilgiau, pasiruošimas pensijiniam amžiui moterims yra sudėtingesnis negu vyrams. Kalbant apie privatų kaupimą arba privačią pensiją, pasiruošimas turėtų būti vos ne dvigubai didesnis. Pastebime, kad moterys yra labai pragmatiškos ir stengiasi išlaikyti balansą. Pavyzdžiui, skolų statistikoje dominuoja vyrai. Trys ketvirtadaliai nepadengtų skolų yra būtent formuojami vyrų.
– Nors jie daugiau uždirba ir mažiau išleidžia?
– Daugiau uždirba, bet, matyt, norai yra kitokie ir pinigus išleidžia kitiems dalykams. Ne vieną kartą šis klausimas buvo spręstas ir Europos Parlamente. Vienas iš geresnių pavyzdžių, kai kuriose JAV valstijose buvo priimtas sprendimas, kad tiesiog negali būti tokio mokesčio. Įmonės turėjo paklusti arba perkelti gamybą į kitas valstijas.
– Ar galėtume Lietuvoje mažinti „rožinio mokesčio“ egzistavimą įvairiose sferose?
– Negalime pakeisti rinkos taisyklių, bet svarbiausia yra lyginti prekes ne tiktai pagal išvaizdą – rožinės arba mėlynos spalvos buteliukai –, bet ir pagal sudėtį. Tai galėtų leisti teisingai pasirinkti. Labai platus asortimentas prekių, kur sudėtis yra ta pati, bet kaina gali skirtis. Kainų skirtumas, priklausomai nuo prekių grupės, gali būti labai reikšmingas, nuo 4 procentų iki 40 procentų. Žirklės yra didžiulės. Stebėti tą statistiką yra labai svarbu.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: gynybos finansavimas šiemet gali būti dar didinamas5
Lietuvos gynybos finansavimui šiemet jau kiek viršijus 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šiais metais jis gali būti dar didinamas, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. ...
-
Vyriausybė: renovuojant daugiabučius valstybė rems ir priedangų įrengimą
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad renovuojant daugiabučius valstybė remtų ir juose esančių rūsių pritaikymą priedangoms, skirtoms pasislėpti oro pavojaus, susišaudymų ar sprogimų atveju. ...
-
L. Kasčiūnas: su užsienio ginkluotės gamintojais deramasi dėl naujų investicijų Lietuvoje3
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad šiemet galima tikėtis žinių apie naujas dideles užsienio ginkluotės gamintojų investicijas Lietuvoje. Ministras jų kol kas neatskleidžia ir sako, kad jos gali tapti toki...
-
Euro zonos gamintojų kainos mažėjo13-ą mėnesį iš eilės1
Euro zonos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas gegužę, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, nukrito 4,2 proc., rodo Eurostato trečiadienį paskelbti duomenys. ...
-
Metai be nemokamų plastikinių maišelių: vienas centas lietuviams per daug?7
Nuo plastikinių maišelių naudojimo draudimų praėjo metai. Parduotuvės skelbia, kad ženkliai sumažėjo jų pirkimas. Kai kuriuose prekybos tinkluose jų įsigyta net iki 70 proc. mažiau nei užpernai. Tai leido sutaupyti 30 tonų plastiko. ...
-
„Rail Baltica“ tiesia ne tik geležinkelį, taip pat stato ir žaliuosius tiltus2
Šiuo metu statomame europinio geležinkelio „Rail Baltica“ ruože projektuojama 19 žaliųjų tiltų. Žalieji tiltai – tai konstrukcijos, statomos siekiant užtikrinti saugų laukinių gyvūnų judėjimą, kertant geležinkelio linij...
-
E. Čipkutė: skuboti sprendimai dėl mokesčių bankams – kliūtis investicijoms
Penkių didžiausių Lietuvos bankų akcininkų atstovams premjerei išreiškus susirūpinimą dėl neprognozuojamos šalies investicinės aplinkos, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad netikėti ar skubot...
-
V. Mitalas: valstybės ir savivaldybių biudžetuose dar yra rezervų gynybai2
Seimui birželį priėmus vadinamąjį gynybos mokesčių paketą, rezervų krašto apsaugai valstybės ir savivaldybių biudžetuose dar yra, įsitikinęs valdančiosios Laisvės partijos vicepirmininkas Vytautas Mitalas. ...
-
Viceministrė: draudimo sutarčių įmoka neatbaidytų gyventojų ir verslo nuo šios paslaugos3
Finansų ministerijos siūlomas dalies draudimo sutarčių apmokestinimas, ieškant papildomų lėšų gynybai, neturėtų atbaidyti gyventojų ir verslo nuo šių paslaugų, sako finansų viceministrė. ...
-
KT spręs, ar už valstybės paimtą žemę su būstu turi būti atlyginta ir neturtinė žala3
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs, ar Žemės įstatymo nuostatos, pagal kurias valstybė neprivalo atlyginti neturtinę žalą už visuomenės poreikiams paimtą žemę su namu, atitinka Konstituciją. ...