Remontai jau pradeda įgristi vietos gyventojams: ar Lietuvai pavyks pabaigti kelią link Lenkijos?

Trečias iš keturių magistralės „Via Baltica“ ruožų pagaliau atidarytas. Nors kelias jau užbaigtas kurį laiką, gyventojai buvo priversti čia važinėti 50 kilometrų per valandą greičiu, laukiant, kol ministrai atvyks atidaryti oficialiai. „Via Baltica“ kelias atidarytas taip: ministrai su lagaminais rankose pajudėjo nuo kelio Vakarų link, taip simbolizuodami atsirandančią jungtį su Europa.

Visgi gyventojai sakė prarasiantys paskutinius nervus važinėdami atnaujintu keliu.

„Dabar turiu per miestą važiuoti, anksčiau patogu buvo. Kodėl nežiūri į Vakarus? Vokietijoje tokių nesąmonių nėra“, – kalbėjo pašnekovas.

Tarptautinis „Via Baltica“ projektas, magistrale sujungsiantis Lietuvą su Lenkija, vis dar tiesiamas – dar liko 12 nebaigtų kilometrų, kol kelias pasieks Lenkiją. Lenkai kelią iki Lietuvos nusitiesė prieš 12 metų.

„Nelyginkite Lenkijos su Lietuva, kaip diena ir naktis. Lenkija pasikėlusi ant kelių, anksčiau Lietuva buvo, dabar nepavyti“, – šnekėjo kitas pašnekovas.

Kodėl nežiūri į Vakarus? Vokietijoje tokių nesąmonių nėra.

Anot susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, viskas užtruko, nes tai buvo didžiausias ir sudėtingiausias projektas nepriklausomos Lietuvos istorijoje.

„90 kilometrų jungiamųjų kelių šalia, 25 sankryžomis, dešimt tiltų, šeši viadukai, 20 kitų infrastruktūros objektų, aštuoniolika kilometrų sienučių“, – pabrėžė susisiekimo ministras.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Pasak premjerės, kelias svarbus ir kariniam mobilumui.

„Tai yra labai svarbi gysla, kuri mus jungia su Vakarais. Šalia to, karinio mobilumo funkcija, kad tuo atveju, jeigu reikėtų judėti karinėms pajėgoms arba mūsų sąjungininkams, būtų tinkamos kokybės kelias“, – nurodė I. Šimonytė.

Šis kelias – pagrindinė arterija su Suvalkų koridoriumi.

„Esmė yra išvažiavimai, nuvažiavimai, viadukų, tiltų laikomoji geba. Visi parametrai sustiprinti, atitinka karinio mobilumo judėjimą“, – tvirtino „Via Lietuva“ direktorius Marius Švaikauskas.

Planuojama, kad paskutinė atkarpa Lenkiją turėtų pasiekti kitais metais. Ministras žada, kad pinigų tam nepritrūks. Visų keturių etapų kaina turėtų būti apie pusę milijardo eurų. 

Tačiau ar nebus taip, kaip su Molėtų plentu?

„Iki 2025-ųjų metų pabaigti visą kelią, bandysime dėti pastangas, kad tai būtų kuo greičiau“, – prieš dvejus metus sakė M. Skuodis.

Iki metų pabaigos liko mažiau nei trys mėnesiai. Dabar remontuojama atkarpa nuo Utenos iki Molėtų, nuo Molėtų iki Vilniaus darbai net nepradėti.

Į teiginį, kad žadėjo, jog iki metų galo bus sutvarkytas Molėtų plentas, susisiekimo ministras atsakė: „Ne, aš sakiau iki kitų metų.“

Pasak ministro, asfaltas atsiras dar už metų, tačiau jeigu po rinkimų pasikeis valdžia, ar tas asfaltas tikrai ten atsiras, lieka klausimas.

„Rangovas turi terminus Utenos plentą nuo Molėtų iki Utenos pabaigti tik kitų metų, berods, pirmą ketvirtį. Žinau, kad iki metų pabaigos asfaltas bus“, – kalbėjo M. Skuodis.