Šalies verslą iš valdžios rūmų pasiekė geros naujienos. Nuo gegužės 1-osios gerokai didinama riba, nuo kurios įmonėms reikės mokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM) avansu. Dauguma bendrovių šios prievolės išvengs.

Stambių įmonių nepaguodė

Vyriausybė, regis, prisiminė apie daugiau kaip metus žarstytus pažadus lengvinti sąlygas verslo įmonėms, mažinti administracinę naštą. Verslininkai sveikino vakar priimtą sprendimą nuo gegužės 1 d. iš esmės atleisti verslą nuo avansinio PVM.

Vyriausybė, atsižvelgusi į verslo poreikius ir valstybės galimybes, pritarė Finansų ministerijos pasiūlymui nuo 100 tūkst. iki 10 mln. litų padidinti ribą, nuo kurios įmonėms reikia mokėti avansines PVM įmokas. Nuo avansinio PVM atleistos įmonės šį mokestį į biudžetą mokės bendra tvarka kas mėnesį už praeitą laikotarpį.

Tiesa, prievolė mokėti PVM avansu išliks labai stambioms įmonėms, kurių apyvarta labai didelė, o jų veikla dažniausiai orientuota tik į šalies vidaus rinką ir vidaus vartojimą. Tačiau joms avansinės PVM įmokos esą leis išvengti didesnės mokesčių naštos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, kai jo pabaigoje reikėtų sumokėti visą apskaičiuotą mokesčio sumą. Primenama, kad eksportui taikomas 0 proc. PVM tarifas.

Biudžetas nenukentės

Sprendimas atleisti daugumą įmonių nuo avansinio PVM, anot Finansų ministerijos, yra parama šalies įmonėms, sunkmečiu susiduriančioms su apyvartinių lėšų trūkumu. Šias lėšas įmonės galės panaudoti kitoms reikmės, be to, sumažės įmonėms tenkanti administracinė našta.

Toks Vyriausybės žingsnis neturės esminės įtakos valstybės biudžeto piniginiams srautams.

Šiuo metu avansinį PVM mokėti reikia, kai įmonių vidutinė mokėtina į biudžetą suma už mokestinį laikotarpį per tris kalendorinius mėnesius iš eilės viršija 100 tūkst. litų. O PVM mokėtojams, gaunantiems pajamas vien iš statybos ir montavimo darbų ir tiems, kurių pajamos iš žemės ūkio produkcijos ar paslaugų teikimo praėjusiais kalendoriniais metais sudarė ne mažiau kaip 50 proc. visų pajamų, PVM avansu reikėjo mokėti, jeigu jos viršijo 200 tūkst. litų.

PVM surenkama daugiau

Vilija Tauraitė, SEB banko vyriausioji analitikė, tokį sprendimą vadina verslo aplinkos palengvinimu, bet ne valstybės parama.

"Sveikintina žinia, kad verslui sudaromos geresnės sąlygos. Tai veikiau netiesioginė parama, tiksliau – mokesčių politikos įrankis, leisiantis įmonėms atlaisvinti dalį lėšų. Kai kurios jų galės lengviau spręsti dėl apyvartinių lėšų trūkumo kylančias problemas", – sakė analitikė.

Ji atkreipė dėmesį, kad kitos Vakarų Europos valstybės, ieškojusios būdų, kaip padėti krizę išgyvenančiam verslui, jau anksčiau atsisakė prievolės PVM mokėti avansu.

V.Tauraitė svarstė, kad Finansų ministerija tokį siūlymą pateikė įvertinusi gana neblogus pirmo ketvirčio biudžeto surinkimo rodiklius: "Ministerija turėjo gerai apskaičiuoti, nes valstybės biudžeto surinkimas išlieka vienu didesnių iššūkių. Tačiau per pirmus tris šių metų mėnesius neblogai surenkamas biudžetas. O PVM buvo surinkta net 23,5 proc. daugiau nei planuota. Tai, matyt, ir paskatino Vyriausybę priimti šį sprendimą."

Atsakydama į klausimą, ar Vyriausybei vertėtų grąžinti PVM lengvatas kai kurioms prekėms, SEB banko atstovė ragino palaukti ir įsitikinti, kaip toliau seksis vykdyti biudžeto surinkimo planą: "Manau, vertėtų palikti šiuo metu galiojančią PVM nustatytą tvarką ir lengvatų negrąžinti, bet tai yra politikų sprendimai."

Komentarai

Aurelijus Rusteika

"Topo" grupės valdybos pirmininkas

Vyriausybės sprendimas padidinti ribą, nuo kurios įmonėms reikia mokėti avansinį PVM, labai pagirtinas. Įmonėms liks daugiau laisvų apyvartinių lėšų. Tačiau nemanau, kad tokį sprendimą reikėtų vadinti valstybės parama. Tai veikiau grįžimas prie normalių santykių – nebereikės verslui avansu finansuoti valstybės. To ir anksčiau neturėjo būti, nes už paslaugą visada susimokama, kai ji jau suteikta, o ne prieš. Tikiuosi, kad toks sprendimas nebus priimtas tik krizės laikotarpiui – šios nuostatos turėtų išlikti visada. Vis dėlto manau, kad nuo šiol bus šiek tiek diskriminuojamas stambusis verslas. Tačiau, matyt, valdžia mano, kad didžiosioms įmonėms lengviau sukaupti apyvartinių lėšų nei smulkiajam verslui.

Dalia Markevičienė

Bendrovės "Dalios baldai" vadovė

Verslas šiuo metu džiaugiasi bet kuriuo sprendimu, nors šiek palengvinančiu mokesčių naštą. Iš visų šiemet priimtų valdžios sprendimų šį labiausiai sveikinčiau. Įmonės, kurioms nereikės avansu mokėti PVM, galės sutaupyti dalį apyvartinių lėšų. Tai svarbu, nes bendrovės galės sumokėti mokesčius, kai su jomis pačiomis bus atsiskaityta. Žinoma, toks sprendimas labiausiai turėtų pradžiuginti vidutinį verslą. Bet diskriminacijos didžiųjų įmonių atžvilgiu neįžvelgčiau – bendrovė, kuri per tris mėnesius generuoja 10 mln. litų mokėtinų sumų, laikosi visai neblogai.

Marius Busilas

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius

Šis sprendimas – lyg saulės spindulėlis apniukusiame verslo danguje. Tai nedidelis žingsnis verslo sąlygų lengvinimo kryptimi, ką politikai jau seniai žada. Ne paslaptis, kad vis daugiau įmonių kenčia dėl apyvartinių lėšų stygiaus, sunkiai sekasi tartis su bankais, taigi ypač sunku, kai reikia mokėti mokesčius negavus pinigų už parduotas prekes ar paslaugas. Tačiau tokio sprendimo nereiktų pervertinti. Jis aktualus tik smulkiajam ir vidutiniam verslui. Sakyčiau, taip valstybė atkūrė teisingumą, nes neturėtų verslas mokėti mokesčių už tai, ko pats negavo. Norėtųsi, kad toks sprendimas galiotų visam laikui, nors sunku prognozuoti – mūsų valstybėje įstatymai keičiasi ypač dažnai.