- Kornelija Mykolaitytė, Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministerijai penktadienį pristačius ekonomikos gaivinimo planą, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis teigia, kad savaitės laikotarpis, per kurį socialiniai partneriai turi pateikti pastabas, yra pernelyg trumpas, tuo metu profsąjungų atstovė sako, kad Vyriausybė neįgyvendino Europos Komisijos (EK) sąlygos dėl socialinių partnerių įtraukimo į šio plano rengimą.
„Praėjusi valdžia lyg ir pradėjo daryti (planą – ELTA), mes kritikavome, kad nebuvo pakankamai įtraukti socialiniai partneriai. Tada atėjo nauja Vyriausybė, jie viską išbraukė ir pradėjo daryti nuo nulio. To proceso, kurį pradėjo daryti nuo nulio, niekas nederino, nors EK siuntė žinutę ne tai kad derinti reikėtų, bet kad planas turėtų būti rengiamas kartu su socialiniais partneriais. Čia ne derinimo klausimas, čia yra komandinis darbas, kai padarai kartu projektą ir tada pristatai visuomenei derinti pastaboms ir pasiūlymams“, – Eltai sakė I. Ruginienė.
Pasak jos, planas profsąjungoms susipažinti buvo atsiųstas penktadienio vakarą.
„Tai, ką pamatėme, buvo tik penktadienį, šeštą vakaro atsiųsta nuoroda pasižiūrėti. Yra 187 puslapiai, per penkias dienas reikia peržiūrėti ir surašyti pastabas. Bus labai sunku. Praktiškai EK sąlyga nebuvo įvykdyta“, – sakė LPSK vadovė.
I. Ruginienė priminė, kad profsąjungos kritikavo ir ankstesnės Vyriausybės parengtą vadinamąjį DNR planą, todėl teigiamai vertino dabartinio Ministrų Kabineto sprendimą ekonomikos gaivinimo planą parengti iš naujo.
„Mes tada DNR planą kritikavome, nes atrodė, kad nepagrįstai daug dėmesio skirta statybos ir infrastruktūros darbams. Kalbėjome, kad viešąjį sektorių turėtume tobulinti, kad kiekvienam gyventojui turi būti prieinamos kokybiškos ir nemokamos paslaugos, trūko ir investicijų į darbuotojus. Teigiamai vertinu, kad Vyriausybė perrašė projektą, bet koks dabar yra planas, sunku pasakyti, nes mes tame procese nedalyvavome“, – sakė I. Ruginienė.
„Tai vienas labai didelis minusas. Mes per tam tikrą konsultaciją su EK teikėme tokią pastabą ir bus dar viena konsultacija, tai mes tikrai apie tai kalbėsime“, – pridūrė LPSK vadovė.
Savo ruožtu A. Romanovskis taip pat pažymėjo, kad šiuo atveju didžiausias iššūkis, tenkantis socialiniams partneriams – peržiūrėti pateiktą planą per itin trumpą laiką.
Didžiausias iššūkis kyla dėl 187 puslapių dokumento, kurį mes pamatėme penktadienį. Dokumentas tokios apimties, o laiko jį peržiūrėti ir teikti pastabas duota savaitė, jau dabar po kelių dienų ministerija organizuoja susitikimus dėl skaitmenizacijos, dėl valstybės gebėjimų stiprinimo.
„Šis planas formuotas pagal bendrą europinę darbotvarkę, visas suskirstymas ateina iš europinės vizijos, tad jo logika ir kryptys, kurios yra pasirinktos, iš principo yra teisingos: jos jau buvo žinomos ir iki praėjusio penktadienio. Visgi didžiausias iššūkis kyla dėl 187 puslapių dokumento, kurį mes pamatėme penktadienį. Dokumentas tokios apimties, o laiko jį peržiūrėti ir teikti pastabas duota savaitė, jau dabar po kelių dienų ministerija organizuoja susitikimus dėl skaitmenizacijos, dėl valstybės gebėjimų stiprinimo. Gal ten bus kažką bandoma išplėtoti ir gausime daugiau atsakymų į klausimus“, – svarstė jis.
A. Romanovskis pabrėžė, kad socialinių partnerių resursai yra pernelyg riboti pateikto plano greitai peržiūrai.
„Tiek mūsų žmogiškieji ištekliai, tiek resursai yra riboti, lyginant su valstybės tarnyba. Socialiniai partneriai nėra kokios nors supranacionalinės organizacijos. (...) Viskas daroma iš dalies paskutinę minutę ir duodami neadekvatūs terminai pastaboms ir refleksijoms teikti“, – akcentavo jis.
Anot A. Romanovskio, kol kas vis dar neaišku, kokias priemones ketinama pasitelkti siekiant įvykdyti kai kuriuos tikslus, numatytus „Naujos kartos Lietuvos“ projekte.
„Pirmiausia reikia suvokti ir įsisąmoninti, kas yra visų tų sričių viduje. Bendriniams dalykams tikriausiai būtų sunku pasiginčyti: mes visiškai pritariame, kad galime eiti žaliojo kurso, skaitmenizacijos, tiek struktūrinių reformų linkme. Tačiau viskas atsiremia į tai, kokios priemonės bus taikomos tiems tikslams pasiekti. Jau nekalbant apie tai, koks procesas bus vėliau, kaip tos priemonės bus derinamos, kaip socialiniai partneriai bus įtraukti mums dar kol kas yra terra incognita“, – teigė jis, pridurdamas, jog kol kas yra daugiau klausim, nei atsakymų.
Finansų ministerija penktadienį pristatė integruotą nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano projektą, pavadintą „Naujos kartos Lietuva“, kurio tikslas – paskirstyti Lietuvai numatytas dotacijas iš Europos Sąjungos Atsigavimo fondo.
Planuojama, kad iš „Naujos kartos Lietuvai“ plano 37 proc., arba 823 mln. eurų, numatyta skirti žaliajai pertvarkai, 20 proc. – skaitmenizacijai (445 mln. eurų), švietimui – 14 proc. (311 mln. eurų), 12 proc. – sveikatos komponentui (267 mln. eurų), darbo rinkai ir socialinei įtraukčiai – 5 proc. (111 mln. eurų), inovacijoms ir mokslui – 9 proc. (200 mln. eurų).
Pagal Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę Lietuvai yra numatyta 2,225 mlrd. eurų dotacijų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...