- Žygimantas Šilobritas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Prezidentas: valstybės užduotis – padėti verslui vykdančiam Lietuvos...
-
Prezidentas: valstybės užduotis – padėti verslui vykdančiam Lietuvos...
-
Prezidentas: valstybės užduotis – padėti verslui vykdančiam Lietuvos...
-
Prezidentas: valstybės užduotis – padėti verslui vykdančiam Lietuvos...
-
Prezidentas: valstybės užduotis – padėti verslui vykdančiam Lietuvos...
-
Prezidentas: valstybės užduotis – padėti verslui vykdančiam Lietuvos...
-
Prezidentas: valstybės užduotis – padėti verslui vykdančiam Lietuvos...
-
Prezidentas: valstybės užduotis – padėti verslui vykdančiam Lietuvos...
-
Prezidentas: valstybės užduotis – padėti verslui vykdančiam Lietuvos...
-
Prezidentas: valstybės užduotis – padėti verslui vykdančiam Lietuvos...
-
Prezidentas: valstybės užduotis – padėti verslui vykdančiam Lietuvos...
-
Prezidentas: valstybės užduotis – padėti verslui vykdančiam Lietuvos...
-
Prezidentas: valstybės užduotis – padėti verslui vykdančiam Lietuvos...
-
Prezidentas: valstybės užduotis – padėti verslui vykdančiam Lietuvos...
-
Prezidentas: valstybės užduotis – padėti verslui vykdančiam Lietuvos...
-
Prezidentas: valstybės užduotis – padėti verslui vykdančiam Lietuvos...
Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad netolimoje ateityje Lietuva jaus vis didesnį inovatyvių sprendimų ir technologijų, skirtų transformuoti šalies ekonomiką, poreikį. Tad, anot prezidento, valstybė turi toliau naudotis tokiomis priemonėmis, kaip plėtros institucijos ir Europos Sąjungos parama, formuojant energetiškai nepriklausomą ir tvarią ekonomiką.
„Vidutinės trukmės laikotarpiu esminis vaidmuo transformuojant šalies ekonomiką teks informacinėms, žaliosioms ir kitoms aukštosioms technologijoms. Šiandien aiškiai juntame būtinybę stiprinti energetinę nepriklausomybę ir skatinti tvarų ūkio augimą. Sparčiai plėtodami žaliąją energetiką, ant jos sparnų galėsime iškelti naują, inovatyvią pramonę“, – antradienį besikreipdamas į Seimo narius kalbėjo G. Nausėda.
„Valstybės užduotis – padėti mūsų verslui šiame kelyje. Turime išnaudoti visus ekonominės ir mokslo diplomatijos svertus bei narystės Europos Sąjungoje privalumus, kad inovatyvaus verslo sėkmės istorijų Lietuvoje rastųsi dar daugiau. Smulkiojo verslo aplinką pagerintų ir įsteigta ombudsmeno institucija“, – komentavo jis.
Šalies vadovas priminė, kad šiuo metu šalyje jau yra statomos lustų gamyklos, informacinių technologijų miesteliai, biotechnologijų miestas. Prezidento nuomone, šiai transformacijai svarbus ir švietimo vaidmuo, tad studijų programos turėtų būti ruošiamos atsižvelgiant į šiuos poreikius.
„Puikiai žinome, kad švietimo vaidmuo ir toliau augs, pasaulio ekonomikai ir atskiroms visuomenėms siekiant prisitaikyti prie sparčių technologinių pokyčių. Lietuvoje jausime vis didesnį pridėtinę vertę kuriančių inovatyvių, mokslo pažanga grįstų sprendimų poreikį. Didieji iššūkiai, tokie kaip klimato kaita bei biologinės įvairovės nykimas, taip pat turės atsispindėti ugdymo ir studijų programose“, – aiškino šalies vadovas.
Šiandien aiškiai juntame būtinybę stiprinti energetinę nepriklausomybę ir skatinti tvarų ūkio augimą.
G. Nausėda pasidžiaugė, kad nacionalinės plėtros įstaigos leidžia verslui pasiekti reikalingą kapitalą ir rasti investicijas. Bet, jis pabrėžė, kad lėšų trūkumas vis dar jaučiamas kelių ir geležinkelių infrastruktūroje.
„Jau dabar aišku, kad svarbiu postūmiu ekonomikos plėtrai taps nacionalinės plėtros įstaigos veikla. Nuo kadencijos pradžios kartojau, kad Lietuvos verslui, norinčiam investuoti į didesnį našumą ir pažangą, reikia geresnės prieigos prie kapitalo. Džiaugiuosi matydamas, kad tai tampa realybe“, – teigė G. Nausėda.
„Didesnės investicijos reikalingos ir šalies kraujotakai – kelių bei geležinkelių infrastruktūrai – užtikrinti. Dabartinis valstybinės ir vietinės reikšmės kelių infrastruktūros finansavimo lygis mus atvedė prie liepto galo. Vienintelis kelias – atsispirti ir kilti aukštyn“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad antradienį prezidentas Gitanas Nausėda Seime skaito metinį pranešimą.
Tai penktasis parlamentui ir visuomenei skirtas valstybės vadovo pranešimas. Šįsyk G. Nausėda kreipiasi į politikus jau užsitikrinęs antrąją kadenciją šalies vadovo poste.
Vadovaujantis Konstitucija, prezidentas Seime skaito metinius pranešimus, kuriuose aptaria šalies padėtį, svarbiausius Lietuvos vidaus ir užsienio politikos įvykius. Tokius pranešimus šalies vadovai tradiciškai skaito parlamento pavasario sesijos metu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: gynybos finansavimas šiemet gali būti dar didinamas6
Lietuvos gynybos finansavimui šiemet jau kiek viršijus 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šiais metais jis gali būti dar didinamas, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. ...
-
Vyriausybė: renovuojant daugiabučius valstybė rems ir priedangų įrengimą
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad renovuojant daugiabučius valstybė remtų ir juose esančių rūsių pritaikymą priedangoms, skirtoms pasislėpti oro pavojaus, susišaudymų ar sprogimų atveju. ...
-
L. Kasčiūnas: su užsienio ginkluotės gamintojais deramasi dėl naujų investicijų Lietuvoje3
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad šiemet galima tikėtis žinių apie naujas dideles užsienio ginkluotės gamintojų investicijas Lietuvoje. Ministras jų kol kas neatskleidžia ir sako, kad jos gali tapti toki...
-
Euro zonos gamintojų kainos mažėjo13-ą mėnesį iš eilės1
Euro zonos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas gegužę, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, nukrito 4,2 proc., rodo Eurostato trečiadienį paskelbti duomenys. ...
-
Metai be nemokamų plastikinių maišelių: vienas centas lietuviams per daug?7
Nuo plastikinių maišelių naudojimo draudimų praėjo metai. Parduotuvės skelbia, kad ženkliai sumažėjo jų pirkimas. Kai kuriuose prekybos tinkluose jų įsigyta net iki 70 proc. mažiau nei užpernai. Tai leido sutaupyti 30 tonų plastiko. ...
-
„Rail Baltica“ tiesia ne tik geležinkelį, taip pat stato ir žaliuosius tiltus2
Šiuo metu statomame europinio geležinkelio „Rail Baltica“ ruože projektuojama 19 žaliųjų tiltų. Žalieji tiltai – tai konstrukcijos, statomos siekiant užtikrinti saugų laukinių gyvūnų judėjimą, kertant geležinkelio linij...
-
E. Čipkutė: skuboti sprendimai dėl mokesčių bankams – kliūtis investicijoms
Penkių didžiausių Lietuvos bankų akcininkų atstovams premjerei išreiškus susirūpinimą dėl neprognozuojamos šalies investicinės aplinkos, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad netikėti ar skubot...
-
V. Mitalas: valstybės ir savivaldybių biudžetuose dar yra rezervų gynybai2
Seimui birželį priėmus vadinamąjį gynybos mokesčių paketą, rezervų krašto apsaugai valstybės ir savivaldybių biudžetuose dar yra, įsitikinęs valdančiosios Laisvės partijos vicepirmininkas Vytautas Mitalas. ...
-
Viceministrė: draudimo sutarčių įmoka neatbaidytų gyventojų ir verslo nuo šios paslaugos3
Finansų ministerijos siūlomas dalies draudimo sutarčių apmokestinimas, ieškant papildomų lėšų gynybai, neturėtų atbaidyti gyventojų ir verslo nuo šių paslaugų, sako finansų viceministrė. ...
-
KT spręs, ar už valstybės paimtą žemę su būstu turi būti atlyginta ir neturtinė žala3
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs, ar Žemės įstatymo nuostatos, pagal kurias valstybė neprivalo atlyginti neturtinę žalą už visuomenės poreikiams paimtą žemę su namu, atitinka Konstituciją. ...