- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Siekiant sumažinti neigiamą koronaviruso pandemijos poveikį Lietuvos ekonomikai, šalies prioritetu turėtų išlikti tarptautinio konkurencingumo išsaugojimas ir jo didinimas, teigia Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK).
Anot jos, būtina skirti reikiamus finansinius išteklius ir greičiau įgyvendinti priemones, užtikrinančias pramonės skaitmeninimo spartą, inovacijų kūrimą, eksporto skatinimą, dirbančiųjų kvalifikacijos kėlimą bei perkvalifikavimą.
Pasak LPK vadovo Vidmanto Janulevičiaus, nuolatinėje konkurencijos aplinkoje gyvenančiam verslui būtina užtikrinti stabilią mokestinę aplinką.
„Verslui, kuris gyvena globalios ekonomikos ir konkurencijos sąlygomis, kai didėja neapibrėžtumas, tam, kad bent minimaliai galėtume planuoti savo veiklą, reikalinga labai stabili verslo aplinka“, – LPK forume trečiadienį kalbėjo V. Janulevičius.
„Mokestinius teisės aktus turime keisti tikrai ne dažniau, kaip jie yra keičiami kaimyninėse valstybėse, nes kitu atveju nesukursime pridėtinės vertės Lietuvoje ir norinčių čia kurti verslą bus mažai“, – perspėjo jis.
Pasak pramonininkų, siekiant užtikrinti konkurencingumą, svarbu, kad „Ateities ekonomikos DNR“ plano įgyvendinimo projektai būtų vertinami ir atrenkami, atsižvelgiant į jų sukuriamą pridėtinę vertę. Be to, svarbu užtikrinti, kad mokesčiai ir rinkliavos būtų konkurencingi, palyginti su kaimyninėmis valstybėmis.
„Plečiant mokesčių bazę, pirmiausiai vertinti, ar apmokestinimas nekenkia augimui ir konkurencingumui“, – teigiama pranešime.
Verslo atstovai taip pat siūlo sutvarkyti švietimo, sveikatos, socialinių ir viešojo sektorių veiklą, optimizuoti išlaidas, atsižvelgiant į demografinę padėtį ir ateities poreikius. Siūloma parengti švietimo politikos programą, optimizuoti švietimo įstaigų tinklą bei ugdymo turinį. Anot verslininkų, moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms skiriamos lėšos turėtų pasiekti europinį vidurkį.
Kalbėdamas apie švietimo problemas, V. Janulevičius akcentavo, kad iki šiol trūksta politinės valios įgyvendinti nuoseklią švietimo reformą.
„Valstybė kažką nuolat daro su švietimu, bet aiškių, nuoseklių sistemos pokyčių, kad būtų jungiami ne padriki sprendimai, o būtų siūloma visuminė sistemos pertvarka – tai visgi neįvyko“, – sakė pramonininkų vadovas.
„Valstybė stokoja politinės valios tai padaryti, trūksta politinių partijų bendro noro susitarti ir judėti ta pačia užsibrėžta kryptimi ne vieną kadenciją, o bent jau penkias“, – teigia jis.
Taip pat nurodoma užtikrinti infrastruktūros plėtrą, efektyvų valstybės turto valdymą, stiprinti regionų ekonomiką ir gerinti verslo sąlygas juose.
Konfederacijos teigimu, turi būti parengta valstybės paskatų ir pagalbos sistema, kuri užtikrintų spartesnę įmonių skaitmenizaciją, be to, svarbu spartinti valstybės viešojo sektoriaus skaitmenizavimą ir viešųjų duomenų atvėrimą visuomenei ir verslui. Siūloma sukurti paskatų sistemą ir pramonės įmonėms, kuri padėtų įveikti transformacijos iššūkius, prisiderinti prie aplinkosauginių, energijos vartojimo ir gamybos efektyvumo didinimo reikalavimų.
Anot pramonininkų, turi būti užtikrinama įmonių prieiga prie privačių, draudimo, rizikos kapitalo ar privačių pensijų fondų, Europos investicijų banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko bei leidžiant žaliąsias obligacijas.
Taip pat nurodoma, jog turėtų būti didinamos valstybės tarnautojų kompetencijos, optimizuojamas jų skaičius.
„Turime optimizuoti išlaidas, atsižvelgdami į realią demografinę padėtį ir kintančius ateities poreikius, paraleliai galvojant apie šių sričių paslaugų kokybės kėlimą, specialistų kompetencijų gerinimą“, – pabrėžė V. Janulevičius.
Be to, verslo atstovai norėtų, kad jų interesai būti labiau atstovaujami ES institucijose, o sprendžiant strateginius verslui aktualius klausimus, su juo būtų konsultuojamasi.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia4
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...