Didžiausią įtaką bendram metiniam kainų pokyčiui turėjo pingančios pasaulinės energetikos, chemijos produktų bei pagrindinių metalų kainų kritimas. Būtent žaliavų kainos sudaro didžiąją dalį pramonės gamintojų kaštų, todėl teigiami pasaulinių žaliavų bei energetikos rinkų pokyčiai daro didelę įtaką galutinėms produkcijos kainoms.

Neįskaitant rafinuotų naftos produktų Lietuvoje fiksuojamas gana menkesnis kainų kritimas (3,6 proc.), kuris gana artimas visos Europos pramonės produkcijos vidutiniam kainų pokyčiu, 3,27 proc. sumažėjimas buvo fiksuojamas šių metų gegužės mėnesį.

Lietuvoje produkcijos kainų pokyčiai buvo stebimi ne visuose sektoriuose. UAB “Pakmarkas” generalinis direktorius Virginijus Gumbaragis teigia, jog didesni pokyčiai žaliavų rinkose jų veiklai įtakos šiuo laikotarpiu neturėjo – kainų politika beveik nesikeitė.

Maisto sektoriuje nuotaikos labiau atspindi esamą statistiką. Įmonės “Daivida” vykdantysis direktorius Justas Kanopa sako, jog šiuo laikotarpiu buvo galima jausti konkurencinį spaudimą tiek iš konkurentų, tiek iš prekybos tinklų – produkcijos kainas teko mažinti.

Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus sumažėjo 3,5 proc., neįskaičiuojant rafinuotų naftos produktų – 1,2 proc. Tuo tarpu ne Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus sumažėjo net 9 proc, neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 5,6 proc. Fiksuojamas gana žymus produkcijos kainų skirtumas eksporto rinkoms. Tai – naujų rinkų paieškos bei konkuravimo kainomis pasekmė.

Remiantis naujausiu Lietuvos pramonininkų konfederacijos atliktu Pramonės lūkesčių indekso tyrimu, produkcijos kainos turėtų išlaikyti mažėjimo tendencijas ateityje – bendras produkcijos kainų perspektyvos įvertis III šių metų ketvirtį siekia 52 punktus. Dauguma pramonės sektorių dar kurį laiką galės džiaugtis sumažėjusiomis energijos bei pagrindinių metalų kainomis.