Politikams laukiant kaimynų sprendimo dėl sinchronizavimo kol kas – techninės diskusijos

Lietuvai siekiant spartesnio elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa kai kurie Seimo nariai teigia, jog būtina siekti, kad Baltijos šalys sinchronizuotųsi kuo greičiau, todėl artimiausiu metu tikimasi politinių Latvijos ir Estijos sprendimų. Tuo metu energetikos viceministras Albinas Zananavičius sako, kad su Latvija ir Estija, kurios dėl to dar dvejoja, šiuo metu vyksta „techninės diskusijos“.

Antradienį Seimo Europos reikalų komitetas uždarame posėdyje svarstė sinchronizavimo projekto įgyvendinimą. Kai kurie jame dalyvavę parlamentarai su anonimiškumo sąlyga BNS teigė išgirdę, jog paankstintam Baltijos šalių tinklų sinchronizavimui su Europa labiausiai priešinasi Estija – apie tai anksčiau yra kalbėjęs ir energetikos ministras Dainius Kreivys.

Pasak Europos reikalų komiteto pirmininkės, konservatorės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės, pagrindinė komiteto narių žinia – visais lygiais siekti, kad sinchronizavimas įvyktų kuo sparčiau.

„Mes kalbame tikrai, kad kaip ir iki šiol, taip ir toliau turime tęsti intensyvius pokalbius su savo kaimynėmis, kad išeitume į europinius tinklus kaip įmanoma greičiau“, – BNS sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Bendras siekis ir aiškumas yra tas, kad Lietuva yra pasiruošusi tiek politiškai, tiek infrastruktūriškai. Mes manome, kad ir kitos šalys techniškai yra tam pasiruošusios, tai artimiausiu metu iš jų tikimės politinių sprendimų“, – pridūrė komiteto pirmininkė.

Komiteto pirmininkės pavaduotojas konservatorius Audronius Ažubalis teigė, kad komiteto nariai „suteikė mandatą“ spartinti sinchronizavimo procesą bei pasitraukimą iš BRELL sutarties.

„Dabar klausimas yra politinis – kiek estai ir latviai politiškai pasirengę (sinchronizuotis anksčiau – BNS) arba kiek Estijos ir Latvijos politikus įtakoja x jėgos“, – BNS sakė A. Ažubalis.

„Aš manau, kad tai jų verslas – aš taip pasakysiu. Ir kiek jie patys yra informuoti. Todėl kad buvo iš Lietuvos siūlymai, iš parlamentarų, susitikti ir kalbėtis ne vieną kartą ir tie susitikimai, sakyčiau, būdavo tokie paviršutiniški“, – pridūrė Seimo narys.

Jis teigė pasiūlęs surengti bendrą Baltijos šalių parlamentarų, energetikos specialistų bei diplomatų susitikimą.

Posėdyje taip pat dalyvavo „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis bei prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius – jie BNS apie posėdį komentarų nepateikė.

„Diplomatiškai nieko mes nespaudžiame, mes tiesiog kalbamės apie tai, kaip vertiname kiekvieną (paankstinto sinchronizavimo – BNS) parametrą. Vyksta techninės diskusijos. Aš manau, kad šito proceso politinę svarbą Latvija ir Estija supranta“, – po komiteto posėdžio BNS sakė A. Zananavičius. 

„Čia yra sudėtingi dalykai ir diskusijos šitais klausimais niekada lengvai nevyksta. Aš visada esu atsargiai optimistiškas ir kol nebus galutinio neigiamo atsakymo mes dirbsime, kad jis būtų teigiamas“, – kalbėjo viceministras.

Čia yra sudėtingi dalykai ir diskusijos šitais klausimais niekada lengvai nevyksta.

 

A. Zananavičius pakartojo, jog atliktų techninių galimybių – sistemos adekvatumo, stabilumo ir kainodaros sinchronizavus tinklus studijų rezultatai Lietuvą „nuteikia optimistiškai“.

„Situacija yra tokia, kad vykdome projektus, sulaukėme trijų studijų rezultatų, kurie mus nuteikia optimistiškai, kad ankstyvesnis sinchronizavimas yra saugus. Dabar vyksta diskusijos su Latvija ir Estija, kad ir jie su mumis pasidalintų ta nuomone“, – teigė A. Zananavičius.

Energetikos ministerija anksčiau teigė, jog Lenkijos energetikos instituto Gdansko filialo atlikta sistemos stabilumo studija parodė, kad rengiantis greitesniam Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su Europos tinklais, sistema pagal visus nagrinėtus scenarijus 2024 metais galėtų veikti saugiai.

Tuo metu Estijos tinklo operatorė „Elering“ BNS teigė, jog Gdansko instituto studijos išvados yra preliminarios – visa tyrimo ataskaita bus baigta vasaros pabaigoje.

A. Zananavičius patvirtino, kad lenkų atliekama studija techniškai yra nebaigta, tačiau, pasak jo, sistemos stabilumui skirta dalis yra užbaigta ir jos rezultatai nesikeis.

„Yra likę rinkų rezultatų paskaičiavimai – tai yra, kiek galėsime prekiauti per „LitPol Link“ susijungę sinchroniškai, tai tik tas klausimas dar yra neapskaičiuotas. O visi kiti duomenys, manau, yra pakankamai aiškūs ir „Elering“ irgi tai žino“, – teigė energetikos viceministras.

Jis pakartojo D. Kreivio praėjusią savaitę išsakytą poziciją, jog norint sinchronizuotis 2024 metais BRELL sutarties nepratęsimo klausimas turi būti išspręstas šiemet, tačiau dėl to sprendimą turės priimti elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“

„Teisinė situacija yra tokia, kad sinchronizacija ir BRELL sutartis yra nesuderinami dalykai“, – teigė A. Zananavičius.

Teisinė situacija yra tokia, kad sinchronizacija ir BRELL sutartis yra nesuderinami dalykai.

 

„Sprendimai dėl dalyvavimo sutartyje yra priimami įmonių (operatorių – BNS) lygiu. Kiekviena dalyvaujanti įmonė – mūsų atveju „Litgrid“ – turi teisę spręsti nepriklausomai nuo kitų dalykų“, – kalbėjo viceministras. 

2001 metų vasarį sudaryta BRELL sutartis apibrėžia, kaip Baltijos šalys kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, arba vadinamajame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje.

Sutartis automatiškai pratęsiama kiekvienais metais, jeigu apie pasitraukimą iš jos iki rugpjūčio 8 dienos – likus pusmečiui iki sutarties pabaigos – neinformuoja nė viena iš sutartį pasirašiusių šalių. Jei to padaryti nepavyktų, pagal sutarties nuostatas Lietuva kitąkart iš jos galėtų pasitraukti tik 2025 metais.

Tuo metu A. Ažubalis mano, kad Lietuva galėtų pagalvoti apie galimybę su Vakarų Europa sinchronizuotis viena. 

„Manau, kad norint, pasistengus, galima ieškoti ir politinių–diplomatinių, ir praktinių būdų. (...) Kodėl nepaieškojus tų būdų, nors Komisija tikriausiai Briuselyje ir daugelis sostinių tuo būtų nelabai patenkintos“, – BNS teigė Seimo narys.

Pagal 2018 metais pasirašytą Baltijos šalių vadovų ir Europos Komisijos susitarimą Lietuva, Latvija ir Estija su kontinentinės Europos tinklais turi sinchronizuotis iki 2025 metų pabaigos, tačiau Lietuva siekia šį procesą užbaigti 2024 metų pirmoje pusėje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių