- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmadienį pasibaigusiame pirmajame 1,8 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurse užsiregistravo du dalyviai, tačiau jie viešai neskelbiami. Tai reiškia, kad pirmasis konkurso etapas įvyko.
Paraišką dalyvauti konkurse pateikė jau anksčiau tai viešai patvirtinusi valstybės valdoma „Ignitis grupė“ kartu su partnere – viena didžiausių pasaulyje tarptautinių jūros vėjo parkų vystytojų „Ocean Winds“ – tai BNS patvirtino grupės atstovas Artūras Ketlerius.
Antras dalyvis, BNS žiniomis, yra Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „European Energy“ kartu su Norvegijos jūros vėjo jėgainių bendrove „Vargronn“. „European Energy“ biuro Lietuvoje vadovas Tadeušas Konkovskis antradienį BNS teigė, jog kol bus tikrinama dalyvių kvalifikacija, įmonė savo dalyvavimo konkurse viešai nekomentuos.
„Šiai dienai turime užsiregistravusius du dalyvius“, – žurnalistams antradienį sakė Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) narė Jelena Dilienė.
Pasak jos, konkurso nugalėtojas turėtų paaiškėti rugsėjo pradžioje.
„Mes tikimės, kad rugsėjo pradžioje jau turėsime nugalėtojo pavadinimą ir žinosime, kas plėtos pirmąjį vėjo parką Baltijos jūroje“, – teigė J. Dilienė.
Tikimės, kad rugsėjo pradžioje jau turėsime nugalėtojo pavadinimą ir žinosime, kas plėtos pirmąjį vėjo parką Baltijos jūroje.
Anot VERT narės, dalyviai į konkursą užsiregistravo paskutinę savaitę: „Tikrai ne paskutinę minutę ir ne paskutinę dieną“.
Kai kuriems rinkos dalyviams anksčiau priekaištavus, kad suteikta per mažai laiko pasirengti konkursui ir pateikti paraiškas, todėl dalis jų nutarė nedalyvauti, J. Dilienė teigė, kad rinkos reguliuotojas siūlė ilgesnį nei numatyta 60 dienų terminą.
„Mes išreiškėme tam tikrą nuomonę, kad jeigu terminas būtų ilgesnis, turbūt visos šalys jaustųsi komfortiškai, bet tikriausiai yra tam tikri motyvai. Taip pat suprantame atsinaujinančios energetikos vystymosi spartos svarbą, kad, žinoma, reikia, kad tas konkursas įvyktų kuo greičiau, kuo aiškiau būtų teisinis ir faktinis tikrumas, kas tą parką plėtos“, – teigė J. Dilienė.
Pasak VERT atstovės, rinkos reguliuotojas potencialius konkurso dalyvius aukcione ragino dalyvauti „formaliai ir neformaliai“.
„Turime įvairiausius bendradarbiavimo su rinkos dalyviais formatus, viešąsias konsultacijas ir dėl mūsų teisės aktų bei tvarkos aprašo buvo rengiama ne viena viešoji konsultacija. Raginome aktyviai dalyvauti, taip pat teikėme dalykines konsultacijas dėl konkrečių klausimų“, – teigė J. Dilienė.
„Tiek ir kitų susitikimų metu mes tikrai raginome ir išreiškėme viltį, kad konkursas įvyks ir visgi turėsime postūmį atsinaujinančioje energetikoje“, – pridūrė VERT narė.
Pasak jos, ketvirtadienį įvyks konkurso komiteto posėdis, kuriame bus vertinama, ar užsiregistravusių dalyvių pateikti dokumentai atitinka reikalavimus.
„Dabar prasidės kitas, turbūt pats rimčiausias – kvalifikacijos tikrinimas, sudėtingas laikui imlus etapas, bus vertinami finansiniai ir juridiniai dokumentai. Kadangi kol kas turime nedaug dalyvių, tai tas procesas turėtų užtrukti apie mėnesį“, – teigė J. Dilienė.
„Tikimės, kad iki liepos pradžios antras etapas bus užbaigtas“, – pridūrė ji.
Pirmąjį aukcioną laimėtų dalyvis, trečiajame konkurso etape pateikęs finansiškai geriausią pasiūlymą ir sumokėjęs vystymo mokestį į valstybės biudžetą. Pradinis pasiūlymas turėtų būti ne mažesnis nei 5 mln. eurų – ne mažesne suma turėtų būti didinami ir vėliau teikiami pasiūlymai.
Pasak J. Dilienės, paaiškėjus aukciono laimėtojui iki 60 dienų bus vertinama, ar jis atitinka nacionalinio saugumo reikalavimus.
Skelbta, kad Lietuva rengiasi Baltijos jūroje statyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW. Antrąjį būsimo vėjo parko Baltijos jūroje aukcioną su galimybe pretenduoti į valstybės paramą ketinama skelbti šių metų rugsėjį, tačiau, BNS žiniomis, šie planai gali būti pakeisti, priklausomai nuo pirmojo, dabar vykstančio aukciono.
Abu jūrinio vėjo parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio, juos Baltijos jūroje tikimasi pastatyti iki 2028 metų. Tačiau tokiu terminu abejoja dalis rinkos dalyvių. Pasak jų, tokias galimybes komplikuoja augantys jūrinių vėjo jėgainių statybų mastai bei kartu didėjanti jų komponentų paklausa, ribota jų gamyba, taip pat su tiekimo grandinėmis susiję iššūkiai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais2
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas2
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis3
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti8
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės5
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...