- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje pirmadienį minima Laisvės nuo mokesčių diena – simbolinė diena, kai mokesčių mokėtojai nustoja dirbti valdžiai ir pradeda dirbti sau. Pernai ir užpernai ji minėta gegužės 23-ąją, o 1993 metais – balandžio 13-ąją.
Ekonomika auga sparčiau nei valstybės išlaidos, kiek mažėjo vidutinio gyventojo mokami mokesčiai, pranešė Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).
„Šią dieną minime kasmet, nes norime dar kartą priminti, kad būtent mokesčių mokėtojai, o ne valdžia sumoka už visas paslaugas – nuo kelių tiesimo iki vadinamųjų vaiko pinigų”, – pranešime sakė LLRI ekspertė Ieva Valeškaitė.
Vidutinis mokesčių mokėtojas, uždirbantis apie 750 eurų „į rankas“ ir visą uždarbį išleidžiantis vartojimui, šiemet sumokės daugiau kaip 7 tūkst. eurų mokesčių ir įmokų, uždirbantis 1 tūkst. eurų – beveik 9,95 tūkst. eurų, gaunantis 500 eurų – apie 4,16 tūkst. eurų.
Šią dieną minime kasmet, nes norime dar kartą priminti, kad būtent mokesčių mokėtojai, o ne valdžia sumoka už visas paslaugas – nuo kelių tiesimo iki vadinamųjų vaiko pinigų.
„Šiemet norime atkreipti dėmesį į tai, kad mokesčių mokėtojams svarbu ne tik mokesčių dydis. Turime teisę į mokesčių sistemos stabilumą, įstatymų kokybę, deja, šiandieninis mokesčių teisėkūros procesas to neužtikrina. Atvirkščiai, mokesčių įstatymai darosi vis painesni“, – teigė I. Valeškaitė.
LLRI atlikta pagrindinių mokesčių įstatymų ir jų iniciatyvų analizė parodė, kad 2015-2019 metais valdžia juos keitė vidutiniškai kas dvi savaites. Pavyzdžiui, Valstybinio socialinio draudimo įstatymas pakeistas 21 kartą, Sveikatos draudimo įstatymas – 19 kartų, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas – 18 kartų, Pelno mokesčio įstatymas – 14 kartų.
Pasak I. Valeškaitės, mokesčių įstatymai turėtų įsigalioti po pusės metų nuo priėmimo, tačiau realiai šis terminas yra 3 mėnesiai.
LLRI Laisvės nuo mokesčių dieną skaičiuoja nuo 1993 metų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą1
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą4
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams1
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...